Vaizdas – apgaulingas
„Ateina žmonės ir prašo šviežio medaus, tačiau neturiu ko pasiūlyti. Tikėjausi daugiau prisukti. Gamta turi savo subtilybių, kurių negali nuspėti“, – sakė Kulautuvoje nedidelį bityną turintis Ramūnas Vaidotas.
Panašiais pastebėjimais dalijosi ir Kauno rajone esančių stambių bitynų savininkai.
„Galima sakyti, kad nuo birželio nektaro praktiškai nebebuvo – nei miškuose, nei pievose, nei pamiškėse. Viską išplovė lietus. Bitės atsidūrė ties bado riba“, – dalijosi pastebėjimais stambų bičių ūkį Vandžiogalos apylinkėse turintis Artūras Babraitis.
Jo pastebėjimais, tokių laikotarpių pasitaiko maždaug kas šešti metai.
Rezultatas – nulis
Yra tvirtinančių, kad tokių prastų metų bitininkams galbūt net apskritai nėra buvę. „Tokios situacijos, kaip šiais metais, aš dar nesu matęs, girdėjęs ir neįsivaizduoju, kaip bus toliau. Kalbant apie rudeninį medunešį – yra nulis. Aviliai beveik tušti ir kas juose dar yra likę, bitės naudoja maistui. Medaus jau neprineš, tokiu metu niekada neprineša. Šiais metais su bitėmis – bankrotas“, – sakė 150 bičių šeimų turintis Alšėnų seniūnijoje gyvenantis bitininkas Rimas Norus.
Zapyškio seniūnijoje nedidelį bityną turintis Viktoras Sonda prognozuoja, kad šiais metais medaus bus maždaug 35 proc. pernykščio kiekio. „Blogai, labai blogai. Net nėra ko pasakoti, nes nėra medaus“, – sakė bitininkas.
Gamtos subtilybės
R. Vaidotas tvirtino, kad situacija su medunešiu susiklostė paradoksaliai.
„Pavasarį, kuris buvo labai vėsus, bitininkai tikėjosi mažai medaus, tačiau aviliai buvo pilni, o lūkesčiai dėl vasarinio medaus buvo optimistiniai, bet rezultatai nuvylė“, – sakė R. Vaidotas.
Labai panašiais pastebėjimais dalijosi ir V. Sonda. „Pavasario pradžioje viskas, atrodė, klostysis puikiai, nes buvo labai šilta. Paskui prasidėjo šalnos, nukentėjo sodai. Pagrindinis medunešis prasideda, kai žydi avietės. Kaip tik tada prasidėjo labai vėsūs ir lietingi orai. Jei vidutinė paros temperatūra mažesnė nei 10 °C šilumos, augalai neišskiria nektaro. Balandį temperatūra buvo pasiekusi 28 °C šilumos. Jei tokie orai būtų išsilaikę ir per sodų žydėjimą, situacija būtų visiškai kitokia“, – sakė V. Sonda.
Jo tvirtinimu, blogi orai sustabdė bičių šeimų vystymąsi. Per pagrindinį, vasaros, medunešį oras taip pat buvo netinkamas našiam bičių darbui.
„Blogiausia, kad buvo labai vėjuota. Apie tai, kaip išskirtinį šių metų reiškinį, ne kartą kalbėjo ir meteorologai. Buvo ir apsiniaukę, ir vėsu, ir lietinga“, – sakė bitininkas.
Sezonas – netinkamas
V. Sonda turi 20 bičių šeimų ir savęs nelaiko rimtu bitininku, tačiau patirtis ir bičių gyvenimo pažinimas jam leidžia daryti tam tikrus apibendrinimus.
„Bitininkauju nuo 2007 m., tačiau tokio medunešiui netinkamo sezono dar nemačiau. Kiek kalbėjausi su bitininkais, tik kai kurie šiais metais pasiekė 50 proc. pernai prisukto medaus kiekio. Bent jau mūsų krašte tokia situacija. Viską lėmė orai, nes bitės buvo stiprios, darbingos, gerai peržiemojusios“, – sakė V. Sonda.
Pasak R. Vaidoto, gamta turi daug subtilybių, o bitininkystėje yra nemažai improvizacijos, todėl pas skirtingus bitininkus situacija gali būti nevienoda.
„Džiaugiausi pavasariniu medunešiu, o dabar liūdžiu dėl vasarinio. Pievose žydėjo gėlės, galėjo atrodyti, kad bitėms darbo bus daug, bet žieduose nebuvo nektaro. Bitės tiesiog žiedadulkes rinko ir duonelę gaminosi. Man atrodė, kad vasara medunešiui yra tinkama, gera, tačiau neseniai pasižiūrėjau, kad medaus aviliuose yra labai mažai“, – apgailestavo R. Vaidotas.
Aviliai beveik tušti ir kas juose dar yra likę, bitės naudoja maistui. Medaus jau neprineš, tokiu metu niekada neprineša. Šiais metais su bitėmis – bankrotas.
Kai kur – be žiedų
R. Vaidotas pasidalijo savo įžvalgomis, kodėl bičių veikla buvo neefektyvi.
„Tuo metu kai žydėjo liepos, buvome Zarasuose, pažintinėje kelionėje. Apsilankėme Liepų saloje, kur auga mažalapės liepos. Ten atvykome tuo metu, kai jos turėjo žydėti, bet nebuvo nė vieno žiedo. Nežinau, ar tos mažalapės liepos visur nežydėjo. Kulautuvoje žydėjo didžialapės liepos, bet kiek girdėjau iš žinovų, nektaro tose liepose buvo mažiau nei įprastai. Be to, Kulautuvoje žydėjo ir akacijos, gražu buvo žiūrėti, bet kad akacijos skleistų nekarą, reikia tam tikrų sąlygų – turi būti šiltos naktys. Be to, akacijos tik apie savaitę skleidžia nektarą. Taigi turi sutapti ne viena aplinkybė, susidaryti tam tikros sąlygos, o jei jos nesusidaro, nektaro nėra. Gamtoje yra visokių subtilybių ir jos yra svarbios. Viskas žydi, o medaus nėra, todėl daug kas sako – kaip čia suprasti“, – kalbėjo R. Vaidotas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar dar esančiuose žieduose nektaro nedaug, todėl bitės vartoja aviliuose esantį medų.
„Mano bitininkavimo patirtis nedidelė, tik šeši metai, bet neprisimenu, kad vasaros pabaigoje būtų tokie tušti koriai. Aš, kaip mažai šeimų turintis bitininkas, didesnių nuostolių nepatirsiu, bet įsivaizduoju, kad didelius ūkius turintiems, investicijas ir grąžą skaičiuojantiems ūkininkams metai tikrai bus sudėtingi“, – spėjo R. Vaidotas.
Mįslės dėl grikių
Didelį bityną turinčiame A. Babraičio ūkyje pavasaris buvo gana dosnus – gelbėjo rapsų laukai.
„Pavasarį galvojome, kad bus labai prastai, tačiau taip neatsitiko. Rapsai žydėjo beveik mėnesį, ir bitės tai išnaudojo. Pavasariniu medumi užpylė sočiai, negalėjome skųstis. Tačiau toliau viskas klostėsi priešingai ir, atrodo, nieko gero nebeverta tikėtis“, – sakė A. Babraitis.
Gausius savo avilius jis yra išdėstęs įvairioje gamtinėje aplinkoje – daugiausia Vandžiogalos apylinkėse esančiose pievose, miškuose, taip pat prie pasėlių. Pasak jo, prie grikių laukų pastatytuose aviliuose kol kas tuščia.
„Grikių žiedams reikia, kad būtų drėgna, bet ne per šlapia. Šilumos reikia. Tada iš jų bus galima paimti medų. Grikiai medaus duoda iki pietų. Tačiau jei yra vėjas, lietus, gerai nebus“, – paaiškino bitininkas.
Savo avilius prie grikių laukų yra nuvežęs ir bitininkas R. Norus, tačiau, atrodo, grikių medaus bus nedaug.
„Neturi bitės iš ko paimti medaus. Į Varėnos rajoną avilius ne kartą vežiau. Dabar – nieko gero. Gal dabar modifikuoti grikiai sėjami, kad bitės net iš grikių medaus nepaima. Nieko nepaima, gamta modifikavosi… Sėja tokius augalus, kurie neduoda nektaro. Čia mano tokie pastebėjimai. Vežiojau avilius 100 km į priekį, tiek pat atgal. Septynerius metus vargau. Šiais metais nebevargau. Brolis turi 200 avilių, visas bites išvežė į Dzūkiją, kad gautų grikių medaus. Nuvežė dar su medumi, to medaus neliko ir naujo neprinešė. Tai dabar grįžta tuščiomis“, – sakė R. Norus.
Padėjo rapsai
Pavasarį bitininkams labai padėjo rapsų laukai.
Pasak V. Sondos, labai nedaug nektaro gamtoje randančios bitės pagamina žymiai mažiau bičių duonelės, kuri ypač naudinga sveikatai. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kuriuos bitininkus išgelbėjo puikiai žydėję rapsų laukai.
„Čia, kur aš turiu avilių, žemės nederlingos ir rapsų niekas neaugina. Aš avilių kitur nevežioju. Tačiau didelius ūkius turintys profesionalai rapsų laukais protingai pasinaudojo, todėl aviliai neliko visiškai tušti“, – sakė V. Sonda.
Naudą iš rapsų laukų suskaičiavęs R. Norus rezultatais buvo patenkintas. „Daugiausia medaus buvo iš rapsų. Iš avilio paėmėme apie 30–40 kg. Gyvenu miške, šalia nėra rapsų laukų, todėl avilius tenka vežioti nemenkais atstumais“, – paaiškino R. Norus.
Sunkios dienos
Kalbinti bitininkai pabrėžė, kad rinkoje gali susidaryti medaus trūkumas, ir tai padidins šio produkto kainą. Tačiau kaip tomis didesnėmis kainomis pasinaudoti, jei aviliai – apytuščiai.
A. Babraičio pastebėjimu, su medaus trūkumu susiduriančioje rinkoje dabar yra sumaišties. „Aš pats dabar urmu neparduodu. Žinau, kad stambūs bitininkai yra atšaukę skelbimus apie urmu parduodamą medų. Medaus labai mažai: Lietuva neturi, latviai neturi, lenkai turi tik pietinėse šalies vietovėse. Sutartys dega. Prognozuočiau, kad šiais metais medaus supirkimo kaina urmu turėtų pakilti net iki 3,50 euro už 1 l“, – sakė A. Babraitis.
V. Sondos pastebėjimais, prognozuoti medaus kainą labai sunku, ir tai lemia įvairios aplinkybės.
„Pavyzdžiui, pernai medaus buvo sočiai, todėl reikėjo pasukti galvą, kaip jį realizuoti. Šiemet supirkimo kainos geros ir dėl realizacijos nėra jokių problemų, tačiau nėra ir medaus“, – apie prieštaringą situaciją kalbėjo pašnekovas.
Parduoda mugėse
Nemažą dalį savo bityne prisukto medaus A. Babraitis parduoda mugėse.
Jo tvirtinimu, pastaruoju metu padaugėjo falsifikuoto medaus, kuris plūsta iš Kinijos, o ant prekystalių jau atsiduria, neva, kaip ukrainietiškas ir pan. A. Babraičio įsitikinimu, nuosekli kontrolė šioje srityje padėtų gerokai apsaugoti vartotojų interesus ir bitininkų teises į sąžiningą konkurenciją.
„Maisto produktų kokybę tikrinantiems specialistams patariu: nueikite viduryje savaitės į turgų ir ten jūs nerasite nė vieno bitininko, nors medaus perpardavinėtojų bus tikrai ne vienas“, – sakė A. Babraitis ir pabrėžė, kad perpardavinėtojų produkcija – be kokybės garantijų.
Pasak jo, vienas didelis prekybos centras ieškojo tikro bitininko, kuris penkias dienas per savaitę tame centre galėtų prekiauti savo medumi.
„Tokio bitininko rasti nepavyko. Tikras bitininkas negali penkias dienas stovėti turgelyje, nes kasdieniai darbai bičių ūkyje yra svarbesni. Todėl net ir mugių kartais tenka atsisakyti, nes viena diena bičių ūkyje labai daug reiškia“, – pabrėžė A. Babraitis.
Nedidelius bitynus turintiems bitininkams urminė medaus supirkimo kaina nelabai aktuali. „Aš urmininkams medaus neparduodu, nes tiesiog neprisuku tiek, kad užpildytų statines. Net į turgų nevežu. Mano medų perka pažįstami, gerai žinantys, koks yra mano medus, ir jį pamėgę“, – sakė V. Sonda. Jis pabrėžė, kad žmonės vertina pažįstamų bitininkų produkciją.
Naujausi komentarai