- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar neištiks Lietuvos toks likimas – tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse. Ir ne todėl, kad nėra pacientų, o dėl to, kad nėra kam dirbti ir suteikti pagalbos. Skaičiuojama, kad pritrūksime 3 tūkst. slaugytojų ir šimtų gydytojų.
Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.
– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?
– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?
– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
– Kokie tie siūlymai?
– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų.
Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.
– Kiek reikšmingi šie skaičiai?
– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.
– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?
– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.
– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.
– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.
– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?
– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vidaus reikalų ministerija: ką daryti užgaudus oro pavojaus sirenoms1
Kiekvienas žino, kad išgirdus sirenas ir gavus perspėjimo pranešimą į telefoną, pirmiausia reikia įsijungti LRT radiją ar LRT televiziją. Nors visada tikimės, kad tik vyksta patikrinimas, ekstremalieji įvykiai tuo ir ypatingi, kad užkl...
-
Stebėjimo sistemomis padengus visą pasienį su Baltarusija, bus įrengiamas patrulio takas1
Stebėjimo sistemomis padengus visą Lietuvos pasienio su Baltarusija ruožą, toliau bus siekiama įrengti patrulio taką, tam iš Europos Sąjungos prašoma 20 mln. eurų, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. ...
-
1 mln. 350 tūkst. – tiek bylų su sąrašais žmonių, kuriuos sovietai ketino ištremti4
Lietuvos ypatingajame archyve saugomos 1941–1953 metų bylos. Jose – sąrašai žmonių, kuriuos sovietai ruošėsi ištremti. Tiesa, ne visi jie pasiekė Sovietų Sąjungos glūdumas, mat kai kurie planai liko tik dokumentuose. I...
-
Plaukimas baidarėmis – kodėl tai kone būtina išbandyti?
Atsipalaiduokite ir tuo pačiu metu leiskitės į nepamirštamą nuotykį. Plaukimas baidarėmis - puikus derinys norintiems įspūdžių, ramybės ir pažinimo džiaugsmo vienoje vietoje. Plaukdami per upes ar kanalus galite pastebėti nepažintos gamto...
-
Pradedamas remontuoti viadukas kelyje nuo Vilniaus į Trakus: numatomi eismo pokyčiai
Pradedamas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Šiuo metu vykdomi parengiamieji darbai, viaduku ribojamas greitis iki 50 km/h, o nuo ...
-
A. Bilotaitė: šiemet toliau stiprinsime civilinę ir priešgaisrinę saugą7
Svarbiausi darbai ateinantiems metams – civilinės ir priešgaisrinės saugos stiprinimas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, penktadienį dalyvavusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PADG) 2022 metų veiklos...
-
M. Drobiazko neteks Lietuvos pilietybės, kai kurie opozicijoje tam nepritaria45
Premjerė Ingrida Šimonytė jau nemato garsios čiuožėjos kaip Lietuvos pilietės, nes ši ir toliau tęsia pasirodymus agresorių šalyje. Opozicija tokiame įstatyme mato rizikų dėl piktnaudžiavimo ir net teisina Margaritą Drobiazko ...
-
Viceministras: didesnė pagalba Ukrainai būtų įšaldytą rusų turtą naudojant koordinuotai
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai. ...
-
Kelininkai: rytinėje šalies dalyje keliuose išlieka provėžų
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos arba šlapios, tik rytinėje šalies dalyje mažesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose vietomis vis dar išlieka provėžų, pažliugusio, prispausto sniego, pen...
-
VSAT: pasienyje su Baltarusija apgręžti 38 neteisėti migrantai6
Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti 38 neteisėti migrantai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...