Lenkijos naftos milžinės „PKN Orlen“ valdomoje Mažeikių bendrovėje rasta klausymosi įranga. Lenkai tai vadina provokacija ir ieško kaltininkų.

„PKN Orlen“ atstovas Dawidas Piekarzas dienraščiui patvirtino, kad aparatūra buvo rasta vieno iš vadovų kabinete.
„Pernai „PKN Orlen“ apsauga, vykdydama standartines klausymosi įrangos paieškos procedūras, vieno iš vadovų kabinete rado tokią įrangą. Daugiau nieko negaliu pasakyti, nes pradėtas tyrimas“, – sakė D.Piekarzas. Tačiau jis atsisakė atskleisti, kurios šalies – Lenkijos ar Lietuvos – institucijos vykdo tyrimą.

Lenkijos naftos koncerno atstovas neneigė, kad įtariamųjų bus ieškoma Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje, tačiau detaliau nekomentavo.
„Tikrai rasime šios provokacijos kaltininkus“, – neabejojo D.Piekarzas.

„Blakė“ – vadovų panosėje

Lenkų dienraščio „Dziennik“ žiniomis, profesionaliai įrengta Rusijoje gaminta klausymosi aparatūra aptikta įmonės direktoriaus pavaduotojo Alberto Gimbuto kabinete – elektros lizde.
Ji iš kabineto duomenis perduodavo radijo bangomis.
A.Gimbutas laikomas vienu svarbiausių įmonės valdytojų. Jis esą darė didelę įtaką derybose dėl Lietuvos įmonės pardavimo 2006 m.
Lenkijos dienraštis paskelbė, kad šnipinėjimo įranga galėjo veikti labai ilgai, nes buvo prijungta prie nuolatinio energijos šaltinio.

Lietuviai tyli

Slapta klausymosi aparatūra įmonės vadovybės pašonėje buvo aptikta dar lapkritį, tačiau ši informacija ilgai neiškilo į viešumą. Nežinoma, ar tuo metu, kai įranga buvo rasta, ji buvo aktyvi.
Kol kas nežinoma, ir kas ją įmontavo bei naudojo. Viena iš versijų, kad įranga galėjo naudotis rusai, kai vyko „Mažeikių naftos“ pardavimo procesas.
Lietuvos Vyriausybės, kuri yra antra didžiausia „Mažeikių naftos“ akcininkė, atstovai apie klausymosi įrangą teigė nieko nežinantys. Ūkio ministras Vytas Navickas vakar pažadėjo išsiaiškinti situaciją su įmonės atstovais.
„Mažeikių naftos“ atstovai kol kas neketina praskleisti įvykį gaubiančio paslapties šydo.
„Mes nekomentuojame šio fakto“, – tepasakė bendrovės atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras.

Kova dėl įmonės

2006-aisiais, kai bankrutuojantis Rusijos koncernas „Jukos“ ir Lietuvos Vyriausybė pardavinėjo Mažeikių įmonės akcijas, tarp potencialių pirkėjų vyko arši kova. Didžiausios Lietuvos naftos įmonės pirkimu domėjosi Lenkijos, Kazachstano ir Rusijos naftos koncernai. Spėjama, kad patyliukais jas galėjo remti ir šalių specialiosios tarnybos.
„Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo konkursą laimėjo Lenkijos „PKN Orlen“, kuris už jas sumokėjęs apie 2,5 mlrd. JAV dolerių (apie 6 mlrd. litų) nieko nepešusius paliko Kazachstano „Kazmunaigaz“ ir Kremliaus remtus koncernus TNK-BP bei „Lukoil“. Į tai Maskva sureagavo gana nervingai. Kai kurie Lietuvos politikai įsitikinę, kad būtent dėl to pernai liepą Mažeikių įmonei buvo nutrauktas žaliavos tiekimas naftotiekiu „Družba“.