- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad norint didinti finansavimą keliams ateityje reikia tvarių šaltinių, daugiau lėšų jiems skirti raginantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog nepaisant finansavimo, 2024 metais prioritetas bus teikiamas tiltų ir viadukų remontui.
„Nepaisant to, koks bus finansavimas, tiltai ir viadukai bus tvarkomi maksimaliu tempu – kiek turime projektų ir kiek rinka pasiruošusi juos įgyvendinti“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė M. Skuodis.
Ministras tikisi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.
„Todėl, kad poreikis yra gerokai didesnis negu dabar turime. Seimas priėmė sprendimą dyzelinui akcizą padidinti, nuo kitų metų įsigalioja. Ateityje bus ir CO2 dedamoji. Seimas suteikė mums teisę padidinti sunkiasvorio transporto priemonių vinječių kainą – tai 30-40 mln. eurų – praktiškai surinkimas tas pats lyginant su e-tolling“, – teigė ministras.
Pasak jo, karinio mobilumo projektams susisiekimo srityje iš bankų solidarumo mokesčio numatyta daugiau negu 100 mln. eurų.
„Aš jo (Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto – BNS) dar nežinau. Vyriausybėje turime daug pokalbių apie kitus metus. Galutinio pasiūlymo kol kas dėl kelių finansavimo nėra pateikta. Kelių savaičių bėgyje turėsime tuos galutinius skaičius“, – pridūrė M. Skuodis.
Pasak jo, kitais metais visų tiltų remontui numatyta 47 mln. eurų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, 70 tiltų yra blogos būklės.
Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos.
„Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos“, – frakcijoje teigė jis.
Anksčiau M. Skuodis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.
„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS anksčiau nurodė M. Skuodis.
Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?8
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...