- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, bus apriboti skrydžiai virš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau kitur jų tvarka nesikeis, sako susisiekimo ministro Marius Skuodis.
„Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia. Man atrodo, čia yra svarbiausia“, – trečiadienį Vingio parke teigė M. Skuodis, pristatęs naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.
Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis teigė, kad skrendant virš oro uostų vienu metu skrendančioje oro balionų grupėje nuo šiol galės būti dukart mažiau – 7 balionai, grupė turės turėti vadovą.
„Ta praktika (kai bendraujama su skrydžių vadovais – BNS) jau vyko. Tos taisyklės griežčiau sureglamentuoja ir dabar yra surašyti kursai, kuriais galima skristi, kuriais negalima, kitaip tariant, bus negalima skristi į šiaurę ir į pietus – tai yra išilgai juostos (...) ir bus reglamentuoti aukščiai, kokiame aukštyje turi kirsti, yra tam tikrų pakeitimų ir oro uosto schemose“, – teigė V. Sviderskis.
Pasak Susisiekimo ministerijos pranešimo, visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad vadovai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
„Tų niuansų bus, todėl mes ir nusprendėm, kad per birželį pasižiūrėję mes liepą grįžtame ir žiūrime, kaip visa tai veikia, nes ką tobulinti yra, bet tikrai sureglamentuota daug griežčiau“, – pridūrė federacijos prezidentas.
Pasak pranešimo, Vilniuje, Kaune ir Palangoje bus įrengtos specialios skrydžių aikštelės. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte, Kaune – trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.
Anot V. Sviderskio, taisyklių reikėjo jau seniai, nes anksčiau oro balionų skraidymo tvarka buvo reglamentuojama sutartimi.
„Pačių taisyklių gal ir reikėjo, nes iki šiol viskas sureglamentuota buvo sutartimi tarp „Oro navigacijos“ ir oro federacijos (Lietuvos oreivių federacijos – BNS), tai ta pati teisės akto juridinė forma ne visai tinkama“, – sakė V. Sviderskis.
Anksčiau trečiadienį kalbėdamas per LRT radiją taisyklių pakeitimus jis vadino kompromisu, nes pernai parengtos iniciatyvos, anot jo, buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę. Vis dėlto, anot jo, pagal naujas taisykles skrydžių karšto oro balionais gali būti mažiau.
Susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras LRT teigė, kad nauja tvarka užtikrins ir didesnį saugumą, ir skrydžių veiklą.
Susisiekimo ministerijos teigimu, 2022 metų rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus griežtesnę skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų smarkiai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kimta ieškoti kompromisų, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių skrydžiams miestuose.
Pagal pernai pasiūlytą tvarką oro balionai turėjo kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems turėjo būti draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę, taip pat buvo rengiamasi sumažinti vienu metu balionu skrendančios grupės dydį nuo 14 iki 7.
Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai būtų sumažinę skrydžių virš sostinės, tai būtų turėję neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdytų oreivystę mieste.
Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai1
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis1
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...