Anot jo, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, Lietuvoje pragyvenimo lygis yra aukščiausias, o ateityje migruojančios darbo jėgos poreikis ir pačios migracijos mastai augs – Lietuva tampa šalimi, į kokias tapus Europos Sąjungos (ES) nare užsidirbti keliavo jos pačios piliečiai.

„Labai greitai europėjame. Net greičiau nei kiti“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Penktadienį Seime Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gistautaitė pranešė, kad 2022 m. pradžioje Lietuvoje buvo įsikūrę 100,2 tūkst. užsieniečių, gavusių nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

Palyginimui, pradedant 2017 ir 2018 metus Lietuvoje gyveno atitinkamai 46 ir 49 tūkst. užsieniečių, 2019 metais jų buvo 58 tūkst., 2020 metais – 73,8 tūkst., 2021 metais – 87,3 tūkst. Pernai apie 75 proc. leidimų laikinai gyventi ir per 71 proc. nacionalinių vizų, Migracijos departamento duomenimis, išduota darbo pagrindu.

M. Dubnikovo teigimu, Lietuva jau tapusi patrauklia šalimi emigruoti – kaip ir kitos Europos valstybės. Todėl vis daugiau užsieniečių siekia čia įsikurti, visų pirma norėdami užsidirbti.

„Užsieniečiai migruoja, važiuoja čia pas mus būtent darbo pagrindais – jie atvažiuoja pajamų. Ne dėl gamtos, aplinkos ar dar kažko, o pajamų. Tas pajamas jau jie čia gali uždirbti“, – teigia jis.

Pasak eksperto, Lietuva užsieniečiams, visų pirma iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, patraukli, nes čia galima lengvai susikalbėti rusų kalba. Antruoju veiksniu jis įvardija „toleranciją aplinkinėmis šalims“, kadangi lietuviai, įstojus į ES, patys gausiai emigravo į Vakarų Europą ir esą supranta atvykstančius į Lietuvą užsidirbti.

Taip pat finansų analitikas akcentavo, kad Lietuvos pragyvenimo lygis aukštesnis už Lenkijos, Latvijos ar Estijos.

„Lietuva regione patraukli tuo, kad mūsų pragyvenimo lygis aukščiausias – tiek lyginant su Lenkija, tiek su Latvija, Estija: žmogus už uždirbtas pajamas Lietuvoje gali įsigyti daugiausiai, lyginant su vidutiniu europiečiu ir aplinkinėmis šalimis. Mūsų vidurkis aukštesnis nei Lenkijos, Latvijos, Estijos. Ir dėl to esame patrauklesni“, – svarstė M. Dubnikovas.

Lietuvą finansų analitikas palygino su pagrindinėmis pačių lietuvių ir kitų šalių emigracijos šalimis – Jungtine Karalyste ir Vokietija, kuriose didelę darbuotojų dalį sudaro aktyviai į darbo rinką įsiliejantys migrantai.

„Visos išsivysčiusios valstybės iš esmės statė savo ekonominius pagrindus būtent ant dirbančių žmonių, prie kurių prisijungė ir migrantai. Tame pačiame Londone ar Vokietijoje, kur šiandien matome rekordines nedarbo lygio žemumas, nors žmonių, kurie į tas šalis migravo, skaičius nuolat auga. Lietuvoje tas procesas bus taip pat“, – dėstė M. Dubnikovas.

Migracijos įtaka tik didės

Pasak eksperto, augantis Lietuvos, kaip sėkmingos valstybės, kurioje galima dirbti ir užsidirbti, įvaizdis šalies ekonomikai yra „gera žinia“. M. Dubnikovo pastebėjimu, Lietuvos verslas jau daug metų kalba, kad demografinė šalies padėtis yra prasta, todėl darbo rinkai reikės vis daugiau darbuotojų iš užsienio.

„Ekonomikai besivystant, žmonėms pasiekus didesnę gerovę, gimstamumas šalyse mažėja. Tai yra ne kartą įrodyta tiek praktikoje, tiek teorijoje. Tai reiškia, kad mūsų šalis neišvengiamai turės prisitraukti užsieniečių, kurie čia dirbs. O vėliau vis daugės žmonių, kurie ne tik dėl užmokesčio atvažiuoja, bet atvyksta čia ir gyventi“, – svarstė M. Dubnikovas.

„Migracijos neišvengsime, ji tik didės. Nes gerovė Lietuvoje auga vienais sparčiausių tempų Europoje. Labai tikėtina, kad tas greitis išliks ir vilios užsieniečius būtent čia atvažiuoti“, – tęsė ekonomistas.

Jis pastebi, kad pradėti aktyvesnę migracijos politiką Lietuva turėtų nedelsiant ir priimti dirbti reikiamų įvairių kvalifikacijų žmones, kadangi po 5–10 metų darbo jėgos gali trūkti tiek, kad teks „įsileisti bet ką, bet kokiomis sąlygomis“.

Todėl augantis Lietuvos patrauklumas tarp gerovės užsienyje trečiųjų šalių piliečių yra „vienareikšmiškai“ naudingas šalies ekonomikai, sako finansų analitikas.

„Augant ekonomikai reikia daugiau darbo rankų. Daugiau darbo rankų reiškia didesnę pridėtinę vertę, o ši veda į didesnį gerovę šalies žmonėms. Ir tai galiausiai traukia žmones iš aplink. Mes tik matysime didesnį srautą, o tai dės ekonomikai pamatus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.