- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismas galutinai pripažino, kad aplinkos ministro nustatyta žalos aplinkai skaičiavimo tvarka nepažeidžia įstatymo ir yra galiojanti, pranešė Aplinkos ministerija.
„Tiriant pareiškėjų kvestionuojamų metodikos nuostatų teisėtumą nebuvo nustatyta jų neatitikties aukštesnės galios teisės normoms“, – rašoma liepos 5 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartyje.
Seimo narė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė ginčijo aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką kaip neatitinkančią tiek Europos Sąjungos reikalavimų, tiek nacionalinių teisės aktų.
„Žalos aplinkai dydis yra vertinamas teoriškai, t. y. nenustatinėjant konkrečiam aplinkos (gamtos) komponentui padarytos žalos bei jos dydžio, o tik taikant standartines matematines formules, (...) metodikoje nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokiu pagrindu nustatyti teršalų fiksuoti įkainiai, tarifai bei aplinkos komponentams taikomi koeficientai, (...) tuo atveju, jeigu žala yra sukeliama teršalu, kuris nepatenka į metodikoje nurodytą sąrašą, tokiu atveju žala aplinkai nėra atlyginama“, – teismui teigė L. Mogenienė.
Byloje keltas klausimas dėl metodikos punktų, kuriuose įtvirtintos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ar gilesniems jos sluoksniams, orui ir aplinkos komponentams teršiant atliekomis apskaičiavimo taisyklės, teisėtumo.
Aplinkos ministerija teismui teigė, kad metodikoje taikomi standartiniai žalos skaičiavimo principai ir tarifai, o kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybės vertinamos aplinkos būklės atkūrimo priemonių planuose.
„Šiai dienai ne kiekviena medžiaga gali būti efektyviai aptinkama, tačiau laboratoriniai tyrimai nuolat tobulėja. Tai, kad metodika neapima holistiškai visų įmanomų teršalų (cheminių medžiagų ar jų junginių), nereiškia, kad metodika yra nepakankama. Priešingai – remiamasi mokslo žiniomis apie tam tikrų teršalų kenksmingumą, jų poveikį ir galimybėmis aptikti“, – aiškino ministerija.
LVAT konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų1
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...
-
Pažeidimams kartojantis, augintinių veisėjai – griežčiausia sankcija3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl pakartotinių pažeidimų sustabdė augintinių veisėjos vykdomą veiklą Šilutės rajone. ...
-
G. Šimkus: turime sukurti realią būsto prieinamumo strategiją
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad būsto politikos formuotojai turi suprasti, jog kalbėti reikia ne apie būsto įperkamumą, bet apie būsto prieinamumą ir tam reikia sukurti strategiją. ...
-
Patikrinimų banga: kaip jai pasiruošti verslui?1
Metų pabaiga – ne tik šventės, tačiau ir didesnis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesys verslui. Būtent šiuo laikotarpiu VMI orientuosis jau ne į švelnios kontrolės priemones, bet į mokestinius patikrinimus, kuri...
-
Darbo užmokestis per metus augo 11 proc., per ketvirtį – 1,9 proc.3
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) trečiąjį ketvirtį siekė 2,238 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 10,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai ir 1,9 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirt...
-
Gydymo įstaigos: nutrauktos sutartys su „Foxpay“ didelių problemų nekelia
Teisėsaugos tiriamos ir licencijos netekusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ daliai klientų ieškant kitų būdų, kaip priimti mokėjimus už paslaugas, gydymo įstaigų atstovai teigia didelių problemų nepatiriantys, nors n...