Jei buvo viltis, kad tik gąsdina, tai po trečiadienio nerimo daugiau.

„Ta žinutė, vadinkim, kaip trečias skambutis į spektaklį“, – sakė „Ekspla“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas.

Lazerių įmonei Amerika – viena svarbiausių eksporto rinkų ir pajamų šaltinis. Už lietuviškus lazerius iš amerikiečių uždirbama 7 milijonai, trečdalį apyvartos.

„Mes eksportuojame pagamintus lazerius, šviesos šaltinius, kurie dirba mokslinėse laboratorijose, gamyklose, kurie naudojami gaminti mobilius telefonus, televizoriaus ekranus“, – kalbėjo K. Jasiūnas.

Donaldas Trumpas dar nepaskelbė, tik eilinį kartą pagrasino. Europietiškų importuojamų prekių netrukus lauks iki 25 proc. muitai. Lazerių įmonei tai gero nežada.

„Jeigu sustos eksportas, tai bus liūdna“, – konstatavo K. Jasiūnas.

„Įtakos turėtume ir tiesioginės, ir netiesioginės“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

LNK stop kadras.

Lietuva iš savo prekių eksporto į Ameriką uždirba daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Tai – 5 svarbiausia prekybos partnerė.

„Lietuva nemažai eksportuoja naftos produktų, plastiko, baldų, vis daugiau eksportuoja inžinerines pramonės ir paslaugas“, – vardijo „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kokiems sektoriams ar prekėms Baltųjų rūmų nutarimai pakenks labiausiai, neaišku. Kalbama, kad visas prekes gali paliesti 10 proc. tarifas, o automobilius, farmacijos prekes – 25 proc.

„Automatiškai pabrangsta tos prekės Jungtinių Valstijų vartotojams, ir matydami, kad tos prekės pabrango, jie jų perka mažiau, ieško kitų alternatyvų“, – aiškino Ž. Mauricas.

Lietuvos bankas spėja, kad ekonomika augs lėčiau, bet nesmarkiai. Kritimas kasmet nesieks nė 0,5 proc. BVP. Ekonomikos ministras nedramatizuoja.

Didelės įtakos neprognozuočiau, nors ir matome, kad tai – 5 pagal dydį rinka, tačiau mūsų ekonomika pasiruošusi diversifikuotis.

„Didelės įtakos neprognozuočiau, nors ir matome, kad tai – 5 pagal dydį rinka, tačiau mūsų ekonomika pasiruošusi diversifikuotis“, – tikino L. Savickas.

Tačiau daliai gamintojų žvalgytis po kitus žemynus – ne išeitis.

„Mes visame pasaulyje, kur tik galime, jau esame, tai dar kur nors Antarktidoje, ar kur, deja, nelabai yra“, – sakė „Ekspla“ valdybos pirmininkas.

Tad gali tekti stabdyti milijoninį eksportą, o nuostolius prisiimti sau arba perkelti kitiems pirkėjams.

„Kalba eitų ne gaminti už brangiau, bet ar mus pirktų, nes ir Amerikoje yra gamintojų“, – kalbėjo K. Jasiūnas.

„Jautriau būtų, ir sunkiau būtų surasti kitas eksporto rinkas baldų pramonei, kuri tradiciškai konkuruoja ne tik kokybe, bet ir kaina“, – teigė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Ekonomistas sako, kad ne visi politikai įvertina ir tai, kad muitai gali smogti netiesiogiai, per prekybos partnerę Vokietiją. Amerikiečiai glaudžiai prekiauja su vokiečiais, o vokiečiai – su mumis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu tas scenarijus išsipildytų, tai būtų labai skausminga Europos Sąjungai, nes JAV – pagrindinė eksporto partnerė, ypatingai svarbi Vokietijai“, – tikino Ž. Mauricas.

Prezidentas G. Nausėda mano, kad šitoks principas – Amerika pirma – atsirūgs ne tik Europai, bet ir pačiai Amerikai.

„Kaip ekonomistas pasakysiu – dar nėra buvę muitų karo, kurį kas nors laimėtų. Paprastai tai yra karas, kuriame pralaimi abi pusės“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Briuselis jau ruošia atsakomąsias priemones amerikietiškiems muitams. Premjeras sako, kad bręsta prekybos karas.

„Panašu, kad nusimato prekybos karas tarifais, ir ES yra paruošusi atsaką, kuris suminkštins JAV poziciją įvedinėti didelius tarifus Europai“, – vylėsi G. Paluckas.

„Muitai yra žala tarptautinei prekybai. Muitai nepraeina be žalos abiem pusėms. Tam tikrais scenarijais ta žala netgi bus didesnė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, jos ekonomikai pirmiausiai“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Ekonomikos ministras žada ir pagalbos priemones verslui – plėsti subsidijas ir lengvatines paskolas.