Lietuvos užuovėja – Rusija

JAV ūkį ištikęs nuosmukis skaudžiausiai smogs euro zonos valstybėms ir Didžiajai Britanijai, o mūsų šalies verslininkai gali tikėtis tik menko krestelėjimo, jei stiprins ryšius su Rytais.

Loja, bet nekanda

Kaip aiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, dėl lėtėjančios JAV ekonomikos labiausiai nukentės tie verslininkai, kurie prekes ir paslaugas importuoja į Valstijas, taip pat į euro zonos šalis, Jungtinę Karalystę. Pastarųjų produkcija dėl ypač stipraus euro, brangstančių energijos išteklių ir žaliavų tampa nekonkurencinga JAV rinkoje. Tai lems, kad lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa tiek JAV, tiek euro zonoje bei Jungtinėje Karalystėje mažės.

Tačiau šios prognozės neturėtų gąsdinti Lietuvos verslo. SEB banko duomenimis, pernai į JAV buvo nukreipta vos 3 proc. Lietuvos eksporto, į euro zonos valstybes ir Jungtinę Karalystę – 30 proc. Didžioji dalis mūsų produkcijos iškeliauja į NVS bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes.

„Bent jau artimiausius porą metų Rusija gali būti makroekonominis „buferis“ tiek Baltijos šalims, tiek visam Vidurio ir Rytų Europos regionui“, – teigė G.Nausėda.

Juodi infliacijos darbai

Nors ekonomika ir šiais metais augs sparčiai, gyventojai vis labiau jaus neigiamus padarinius.

„Situacija pasirodė blogesnė, nei atrodė praėjusių metų pabaigoje, infliacija perkopė 10 proc. ir tokia laikosi jau kelis mėnesius. Atrodo, kad ji nemažės ir balandį. Turi atsitikti kažkas stebuklinga metų pabaigoje, kad vidutinė metinė infliacija būtų mažesnė nei 8,5 proc. Juolab kad rudenį pasitiksime jau su naujomis ir gerokai didesnėmis šildymo kainomis“, – kalbėjo G.Nausėda.

Atokvėpis skolininkams

Tiesa, gerų naujienų antroje metų pusėje gali sulaukti skolininkai. Ekspertai tikisi, kad Europos centrinis bankas (ECB) paseks JAV centrinio banko pavyzdžiu ir ims mažinti palūkanas. Tikimasi, kad palūkanas ECB pirmąkart sumažins gegužę ar birželį. Anksčiau tai gali būti padaryta, jei JAV doleris ir toliau sparčiai silps. G.Nausėda prognozuoja, kad ECB per kelis kartus palūkanas iki 2009-ųjų pradžios sumažins nuo dabartinių 4 iki 3 proc.

„Nors palūkanų normos gali sumažėti jau netolimoje ateityje, vargu ar dėl to išaugs skolinimosi apetitas. Vis dėlto infliacija padarė juodą darbą daugelio gyventojų kišenėse ir tie, kas gauna mažesnes pajamas, ypač skaudžiai jaučia maisto, transporto, komunalinių paslaugų kainų kilimą, ir tai mažina jų galimybes skolintis. Taigi skolinimosi tempas artimiausiu metu bus mažesnis“, – dėstė ekspertas.