Lietuvos gyventojai vis daugiau investuoja

Didėjant infliacijai lietuviai drąsiau investuoja ir renkasi ne tokius konservatyvius taupymo bei investavimo produktus. Trečiąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas itin smarkus investicinių fondų dalyvių skaičiaus ir fonduose sukaupto turto augimas.

„Didėjantį investicinių fondų dalyvių skaičių galima sieti, viena vertus, su kylančiais atlyginimais – gyventojai turi „laisvų“ pinigų ir nori juos investuoti. Kita vertus, didėjant infliacijai žmonės ima suvokti, kad taupymas kojinėse ar indėliais paprasčiausiai nuostolingas, todėl reikia pinigus „įdarbinti“. Be to, toks didėjimas gali būti nulemtas ir to, kad tie patys asmenys, siekdami išskaidyti riziką, paskirsto savo investicijas į įvairesnius fondus“, – aiškino Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkė Vilija Nausėdaitė.

VPK duomenimis, rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga, net 28 proc. išaugo bendras investicinių fondų dalyvių skaičius – jis perkopė 66 tūkst. ribą. Šalyje plėtojamų investicinių fondų turtas per trečiąjį ketvirtį padidėjo 24 proc. ir siekė 2,45 mlrd. litų. Nuo 2006-ųjų rugsėjo iki šių metų rugsėjo Lietuvos investicinių fondų dalyvių skaičius išaugo net du kartus.

Fondų dalyviai daugiausia (net 48 proc.) rinkosi „Finastos investicijų valdymo“ investicinius fondus, antroje vietoje liko „SEB VB investicijų valdymas“, jam teko 36 proc. rinkos pagal dalyvių skaičių. „Finasta investicijų valdymas“ padidino atotrūkį nuo kitų rinkos dalyvių pagal valdomą turtą – jo valdomuose fonduose yra beveik 38 proc. Lietuvoje registruotų fondų turto, SEB atiteko 29 proc., „Hansa investicijų valdymui“ – beveik 11 proc., „Parex“ – beveik 9 proc.

Augant populiarumui Lietuvoje sparčiai daugėja investicinių fondų. Nuo liepos iki rugsėjo pabaigos buvo įsteigti 4 nauji investiciniai fondai. Iš viso 2007 m. rugsėjo 30 d. Lietuvoje jau veikė 32 investiciniai fondai ir 1 investicinė kintamojo kapitalo bendrovė. Lietuvos gyventojai gali investuoti ir į 58 užsienio investicinius fondus.

Beveik trečdalis Lietuvoje registruotų investicinių fondų turto buvo investuota į Baltijos valstybių rinkas, daugiau nei po penktadalį – į Vakarų Europos ir NVS šalis, o daugiau nei dešimtadalis – į Balkanų valstybes. Labiausiai trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo investicijos į Baltijos šalių ir Vidurio bei Rytų Europos rinkas – atitinkamai 40 ir 38 proc.

VPK pastebėjo, kad trečiąjį ketvirtį 9 proc. sumažėjo Lietuvoje registruotų fondų investicijos į akcijas, tačiau jos vis dar sudarė didžiąją (57 proc.) bendro portfelio dalį.