EK Lietuvos bendrovei 2017 metais skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, kurią ES Bendrasis Teismas Liuksemburge 2020 metais sumažino iki 20 mln. eurų atmetęs bendrovės prašymą panaikinti EK sprendimą dėl baudos.

Pasak ESTT pranešimo, „Lietuvos geležinkeliai“ teismo prašo visiškai arba iš dalies panaikinti tiek Bendrojo Teismo, tiek EK sprendimus, o nepatenkinus šių prašymų – panaikinti arba dar labiau sumažinti bendrovei skirtą baudą.

Generalinis bylos advokatas Atanasijas Rantas (Athanasios Rantos) pernai liepą paskelbtoje išvadoje pasiūlė Teisingumo Teismui atmesti LTG apeliacinį skundą ir nurodyti įmonei padengti ne tik savo, bet ir EK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

„LTG ginčija Bendrojo Teismo vertinimą dėl skirtos baudos dydžio atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tačiau neįrodo ir net neteigia, kad šis dydis yra ne tik netinkamas, bet ir toks didelis, kad jį būtų galima laikyti neproporcingu. Todėl Teisingumo Teismas taip pat galėtų atmesti šią dalį kaip nepriimtiną“, – teigė advokatas.

„Lietuvos geležinkeliai“ skundą ESTT pateikė 2021 metų sausį – po to, kai 2020-ųjų lapkritį ES Bendrasis Teismas paskelbė, kad įmonė, 2008 metais išardžiusi 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo rinkoje.

Bendrasis Teismas tuomet atmetė LTG ieškinį, kuriuo bendrovė prašė panaikinti EK sprendimą skirti jai 27,873 mln. eurų baudą, tačiau atsižvelgęs į pažeidimo sunkumą ir trukmę ją sumažino iki 20,069 mln. eurų.

Teismo teigimu, „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyko įrodyti, kad Rengės ruožo būklė buvo tokia prasta, kad buvo pateisinama nedelsiant jį visą išardyti.

Nepaisant inicijuoto teismo proceso, LTG 2018-ųjų sausį sumokėjo baudą, todėl teismui ją sumažinus 7,804 mln. eurų bendrovei buvo grąžinti.

19 kilometrų ilgio ruožą „Lietuvos geležinkeliai“ už 10 mln. eurų atstatė 2019-ųjų pabaigoje.