„Sukčiai prisitaiko prie naujų apsaugos priemonių ir keičia savo scenarijus. Jie gali aiškinti, kad pranešimas apie gavėjo duomenų neatitikimą yra banko klaida ar techninis nesklandumas, ir raginti tokį perspėjimą ignoruoti“, – ketvirtadienį pranešė LB.
LB valdybos narys Evaldas Ruzgys sako, kad apklausa yra pirmas vertinimas, o tikslesniam jos poveikiui nustatyti reikia daugiau laiko ir duomenų.
„Dauguma apklausoje dalyvavusių finansų įstaigų ją (gavėjo patikrą – BNS) vertina kaip naudingą papildomą priemonę kovojant su sukčiavimu“, – pranešime sakė E. Ruzgys.
Apklausa taip pat rodo, kad pranešimas apie nesutampantį gavėją parodytas maždaug viename iš penkių sukčiavimo atvejų.
Banko teigimu, pamatę tokį pranešimą vieni klientai susisiekia su gavėju arba finansų įstaiga, kiti tikslina įmonės pavadinimą ir atlieka mokėjimą vėliau. Gyventojai taip pat dažniau pasitiki savo duomenimis apie gavėją, kai jam moka ne pirmą kartą.
Nuo pernai spalio bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pradėjo teikti vadinamąją gavėjo tikrinimo paslaugą – tikrinti, ar žmonės pinigus perveda tikriems sąskaitų savininkams. Anot LB, gavėjo patikra svarbi, kai sukčiai apsimeta kitais žmonėmis, įmonėmis.
Prieš užbaigiant mokėjimą klientui iššoka viena iš keturių žinučių: kad gavėjas ir sąskaita visiškai sutampa, nepilnai sutampa, visiškai nesutampa arba neįmanoma to patikrinti. Visais atvejais mokėtojas pats sprendžia, ar nori įgyvendinti mokėjimą.
LB pabrėžia, jog ši trumpa akimirka gali lemti, ar žmogus perves pinigus sukčiui, ar ne.
Tyrimo metu LB apklausė septynis bankus, dvi centrines kredito unijas, penkias elektroninių pinigų įstaigas.
(be temos)