Lietuvos bankams – milijonai, indėlininkams – nulis

Po 2008-ųjų ekonomikos krizės Lietuvos bankuose laikomų indėlių suma kasmet augo, per dešimtmetį padvigubėjo ir praėjusių metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Nepaisant to, kad palūkanų normos artimos nulinėms. Tuo metu paskolos drastiškai nepinga, bet bankai uždirba rekordinius pelnus.

Indėlių nuolat didėjo

Lietuvos bankas, prieš mėnesį paskelbęs praėjusių metų šalies finansų įstaigų balanso duomenis apie laikomus indėlius, suteiktas paskolas ir pelnus, konstatavo, kad Lietuvos rezidentų indėliai kretito įstaigose vėl pastebimai padidėjo. 2001 m. klientų indėlių suma ūgtelėjo net 11 proc. (2,2 mlrd. eurų). Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį.

Pasak Lietuvos banko, tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.

Šių metų tendencijos išlieka panašios. Sausio mėnesį Lietuvos rezidentų indėliai, palyginti su 2018 m. pabaiga, buvo šiek tiek sumažėję. Tačiau vasarį namų ūkių, valdžios ir finansų sektorių laikomų pinigų vėl pagausėjo iki buvusio lygio.

Indėlių suma kredito įstaigose stabiliai auga visą dešimtmetį. Po 2009-ųjų krizės jie sudarė maždaug 11 mlrd. eurų ir nė vienais metais nemažėjo (išskyrus nežymius svyravimus kai kuriais mėnesiais). Šios rinkos nenusmukdė net didžiulis Lietuvos finansų rinkos sukrėtimas 2011 m. lapkritį, kai buvo sustabdyta banko "Snoras" veikla. Nepaveikė ir tai, kad 2013 m. vasario mėnesį buvo uždarytas Ūkio bankas. Tačiau indėlių kreivė sparčiausiai aukštyn ėmė kilti nuo 2014–2015 m.

Dėsninga, kad pinigų daugėja

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas sako, kad toks indėlių gausėjimas nuostabos nekelia, nes gausėja ir pats pinigų kiekis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

"Vienas dalykas, ekonomika auga, – sako prof. K.Glaveckas. – Kitas dalykas, mes esame euro zonoje, Europos centrinis bankas pamažu juos spausdina, daugėja jų rinkoje kartu su infliacija. Lietuva yra bendrame katile, ir tai kas vyksta jame, paveikia visus.

Didelė pinigų dalis ateina iš ES, jų bendro kiekio padidėjimą nulemia pakilusios kainos, augantys atlyginimai ir kiti finansiniai instrumentai."

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas priminė, kad ir Lietuvos valstybė sėkmingai daugina pinigus. Finansinių technologijų (fintech) sektorius, kuris veikia mūsų šalyje, nėra pakankamai stabilus, kad galėtų daryti ilgalaikes investicijas. Bet su trumpalaikėmis lietuviai gana efektyviai sukasi, ir čia pinigų kiekis didėja.

Virtualių valiutų veikla užsiimantis verslas Lietuvoje nuo 2017 m. sausio 1-osios iki 2018 m. vidurio, skirtingų šaltinių duomenimis, surinko 340–420 mln. eurų. Tai sudaro apie 3–4 proc. visų pasaulyje per pradinį virtualiųjų valiutų žetonų platinimą pritrauktų lėšų.

Trečias dalykas, kuris nulemia pinigų kiekio ir indėlių Lietuvoje nuolatinį gausėjimą, emigrantų atsiunčiamos lėšos. Dabar, anot prof. K.Glavecko, jaučiamas didesnis finansinis srautas dėl nestabilumo Didžiojoje Britanijoje. Tradiciškai nemažai jų atkeliauja iš Norvegijos.

Palūkanos – nykštukinės

"Iš visų šių šaltinių ir atsiranda gana didelis pinigų kiekis ir jis nuolat didėja. Svarbesnis klausimas šiame kontekste ne tai, kiek pagausėjo jų, bet kaip tie pinigai naudojami, – pastebėjo žinomas ekonomistas. – Galima rasti labai daug priekaištų Vyriausybei, konkrečiai Finansų ministerijai, kuri įvairiais instrumentais galėtų tuos pinigus padauginti, o ne vien palaikyti nulines palūkanas.

Alternatyvų juk nėra. Laikyti pinigus po pagalve nesaugu, todėl jie banke.

Kai tie visi indėliai uždirba nulines palūkanas – labai blogas ženklas. Pasidedi pinigus į banką, už juos nieko negauni, o kainos didėja ir suvalgo ne tai kad palūkanas, o patį indėlį. Valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip tuos pinigus išsaugoti. Sukurti modelį, kad tiems milijardams eurų indėlių būtų garantuojami 2–3 proc. palūkanų, jie būtų investuojami Lietuvoje ir dėl to daugėtų darbo vietų. Iš šios duobės mes turėtume pradėti traukti save už plaukų. Nes indėlių turime daug, valstybė – pareigą daryti tai, ko iš jos laukia indėlininkai. Kitaip tariant, savo rankose turime galią ir mūsų plaukai stiprūs."

Šiuo metu palūkanos bankuose už indėlius apgailėtinai menkos. Interneto svetainės indeliai.lt duomenimis, didžiausią Lietuvos rinkos dalį užimantis "Swedbank" net už terminuotą 48 mėnesių indėlį siūlo vos 0,05 proc. metų palūkanų. SEB banko duomenys neskelbiami, o "Luminor" už tokį terminuotą indėlį mokėtų 0,9 proc. palūkanas. Tik lietuviško kapitalo Šiaulių bankas ir Medicinos bankas siūlo 1,5 proc. ir 1 proc. palūkanas. Už 12 mėn. trukmės indėlius vos vienas bankas ("Mano bankas") duotų daugiau nei 1 proc. metų palūkanų, o kiti vidutiniškai mažiau nei 0,5 proc.

Kodėl žmonės deda indėlius kad ir tokiomis nepalankiomis sąlygomis?

"O ką jiems daryti? – sako prof. K.Glaveckas. – Alternatyvų juk nėra. Laikyti pinigus po pagalve nesaugu, todėl jie banke. Tiek milijardų namie laikyti ir pagalvių neužtektų. Vagys daugintųsi tiesiog kaip tarakonai. Bankai naudojasi tuo. Tuo labiau kad pinigus atnešę žmonės nereikalauja didesnių palūkanų. O Vyriausybė nesinaudoja turimais instrumentais, kad būtų galima tas lėšas reinvestuoti į mūsų ekonomiką, į kelių tiesimą, kitur dalyvaujant valstybei, ne tik privačiam kapitalui."

Rekordiniai pelnai

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas pastebi, kad kol už indėlius mokamos vos 0 proc. viršijančios palūkanos, skolinimas pastebimai nepinga. O bankai iš skolinimo žeriasi milžiniškus pelnus.

Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno – tai 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų). Tai didžiausias pelnas nuo nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų.

Daugiau kaip pusė 2018-ųjų pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno), antrasis – 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies). "Luminor" bankas, įsteigtas susijungus DNB bankui ir "Nordea Bank" Lietuvos skyriui, pernai uždirbo 54,949 mln. eurų pelno (15,4 proc. sistemos pelno), Šiaulių banko grupė – 52,098 mln. eurų (14,6 proc. viso bankinio sektoriaus pelno). Kitų uždarbiai kur kas mažesni.

Grynosios bankų palūkanų pajamos 2018 m. buvo 469,5 mln. eurų (62 proc. visų pajamų), per metus padidėjo 64,9 mln. eurų (16 proc.). Pasak Lietuvos banko, jos didėjo tiek dėl augusių pajamų iš skolinimo veiklos, tiek ir dėl toliau mažėjusių palūkanų išlaidų.

Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc. – iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų).

Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose

Šaltinis: Lietuvos bankas



NAUJAUSI KOMENTARAI

ne

ne portretas
veltui butkiewiczius taip skubejo su vasiliausku isivesti eura, tegul jie bus prakeikti, nuskurdine zmones...

...

... portretas
ACH: "mes esame euro zonoje, Europos centrinis bankas pamažu juos spausdina, daugėja jų rinkoje kartu su infliacija. Lietuva yra bendrame katile, ir tai kas vyksta jame, paveikia visus" - pirm, infliacija yra valstybiniu lygiu įteisinta VAGYSTĖ (ir turtėja TIK spausdinantys tuos 'eurus'). Na o antra - čia gerai dėl to katilo pastebėta; galima preziumuot kad kalbama apie smalos katilą pragare. O kadangi vien tik vogti negalima (viskam yra ribos),tai nesunku suprast kad tuoj-tuoj tas euro-laivelis eis į dugną; berods yra patariama laiku skęstantį laivą palikt kad jis ir mūsų paskui save nenusitemptų - KAIP TEN su LITO spausdinimo pajėgumais?

Hmm

Hmm portretas
Už tai padėkokim Nausėdai, Mačiuliui ir kitiems bankų patarėjams ir išrinkim prezidentu. Tada net 0-inių palūkanų nebus - dar ir primokėt turėsim. Tpfu.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių