EBPO analizės „OECD Pensions Outlook 2026“ duomenimis, Lietuvoje teorinis papildomų pensijų įmokų poreikis viršija 20 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Airijoje šis rodiklis siekia apie 19 proc., Lenkijoje – 17 proc., o visų šalių, kuriose nustatytas papildomo kaupimo poreikis, vidurkis sudaro 9,7 proc.
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje, anot tyrimo, papildomai pensijai reikėtų atidėti apie 12 proc. pajamų.
LIPFA vadovo Vaidoto Rūko teigimu, šie duomenys rodo papildomo kaupimo svarbą, ypač Lietuvoje vykstant pensijų kaupimo reformai.
„Šiandien daug kalbame apie galimybę atsiimti pensijai kauptus pinigus, tačiau gerokai mažiau – apie tai, iš ko gyvensime po 20 ar 30 metų. EBPO skaičiavimai primena, kad vien valstybinės pensijos norimam gyvenimo lygiui gali nepakakti“, – pranešime cituojamas V. Rūkas.
Asociacijos pateiktais EBPO duomenimis, 2025 m. Lietuvoje savanoriškai papildomai pensijai kaupė 9,8 proc. gyventojų. Tuo metu Lenkijoje savanoriškai papildomai pensijai kaupė 60,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
ELTA primena, jog pasitraukti iš papildomo kaupimo pensijai antrojoje pakopoje gyventojams leista pernai, kai Seimas priėmė įstatymą, kuriuo atvėrė dviejų metų laisvo pasitraukimo „langą“ – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)