Norinčių įkurti verslą – dvigubai mažiau nei prieš metus: ko bijo lietuviai?

  • Teksto dydis:

Lietuvoje per du metus perpus sumažėjo žmonių, planuojančių pradėti nuosavą verslą ir steigti įmonę. Tai rodo SEB banko atlikto tyrimo duomenys. 2021-aisiais 36 proc. apklaustųjų Lietuvoje per ateinančius vienerius ar trejus metus buvo pasiryžęs steigti įmonę. Šiemet tokių asmenų liko vos 18 proc. teigta LNK reportaže.

Ką rodo gyventojų sumažėjęs noras būti pačiam sau vadovu ir imtis verslo, pasakojo Vilniaus universiteto Verslo mokyklos entreprenerystės ir inovacijų plėtros grupės vadovė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

– Atliepiant tyrimą, tiek atliktą SEB banko, tiek pasaulio verslumo tyrimą, kuris atliekamas kasmet. Nėra taip, kad lietuviai nenori verslauti. Vasario mėnesį paskelbtas pasaulio verslumo tyrimas rodo, kad Lietuva yra šeštoje vietoje pagal verslumo indeksą.

Lygiuojamės šalia tokių šalių kaip Nyderlandai, Šveicarija, Arabų Emyratai. Tų šalių ekonomika tikrai stipresnė negu mūsų. Po truputėlį vakarėjam.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Šiame tyrime įvardintas ir didžiausios problemos: mažas tikėjimas savo verslo idėja, pradinio kapitalo lėšų stygius, biurokratija. Ar iš tikrųjų tai yra tos problemos, dėl kurių dalis gyventojų nenorėtų pradėti savo verslo?

– Iš dalies tikrai taip, nes pasaulio verslumo tyrimas parodė apie Lietuvą, kad du iš penkių gyventojų linkę teigiamai vertinti verslo aplinką, deja, pusė jų baiminasi dėl to, kad įtaria, jog gali būti didelė nesėkmė. Tai, be abejonės, turi poveikį. Kalbant apie pajamas ar apie finansavimą, čia būčiau linkusi nesutikti. Pasaulio verslumo tyrimas, kuris vykdomas jau 20 metų, parodė, kad gyventojų pajamos ne taip jau priklauso nuo verslumo. Yra daugybė šalių, kurių gyventojų pajamos ženkliai mažesnės, tarkime Indonezijos, bet ten verslumo indeksas pakankamai aukštas.

Nėra taip, kad lietuviai nenori verslauti.

– Galbūt karas Ukrainoje galėjo sujaukti tuos vandenis, jeigu prieš kelerius metų atliktas panašus tyrimas Lietuvoje rodė visai ką kitą – beveik dvigubai daugiau žmonių norėjo pradėti verslą. Gal žmonės išsigando karo?

– Yra kelios dedamosios ir jei žvelgtume į pasaulinį tyrimą, tai karas Ukrainoje ir pandeminė situacija tikrai turėjo poveikį, bet šiais metais, daugiau nei 500 mokslininkų iš viso pasaulio priėjome išvadą, kad verslumo aplinka tikrai atsigauna ir jog šiuo metu verslas ieško, kas gi yra po pandeminis verslas, po krizinis verslas, kokios yra naujos normos, po visų šių situacijų arba vykstant aktyviam Ukrainos ir Rusijos karui. Manome, kad atsiveria naujos galimybės verslumui, tik dar per anksti identifikuoti, kokios tos galimybės.

– Profesore, tikriausiai reikėtų išskirti ir amžiaus grupes. Bandysiu spėti ir greičiausiai pataikysiu, jauni žmonės labiau imasi iniciatyvos pradėti verslą, nei vyresni gyventojai?

– Tikrai taip. Tyrimas atskleidžia, kad jaunesni gyventojai labiau pasitiki savimi. Kalbant apie žinias ir pasirengimą, per pusę Lietuvos apklaustų gyventojų manė, jog turi pakankamai žinių ir gebėjimų pradėti verslą. Labai svarbu atliepti ir motyvaciją, ką mano apie motyvaciją, ar pradėti verslą, ar tęsti verslą. Tie kurie ruošiasi ar visai neseniai įkūrė verslą, ir tie, kurie turi tam tikros patirties. Dėl motyvacijos – dalis žmonių nori pakeisti kažką gyvenime, apie 50 proc. tą ir teigė. Kita dalis siekė asmeninės, finansinės gerovės. Stebina, kad žiūrint Lietuvos ir tarptautines tendencijas, 70 proc. Lietuvoje tų, kurie planuoja pradėti verslą, nėra užtikrinti savo darbu. Tai juos motyvuoja ieškoti naujų galimybių ir pradėti savo verslą.

– Tikriausiai Lietuvą reikėtų lyginti su rytų Europa. Ar bandėte aiškintis, kaip Lietuva atrodė greta savo kaimynių?

– Tikrai taip. Šiandien dienai Latvija yra įsitraukusi į pasaulinį verslumo tyrimą, estų rezultatus pamatysime kitais metais, bet matome Lenkijos rezultatus. Galima pagirti lietuvius, mes tikrai pirmaujame. Verslumas nėra vien tai, ką mano gyventojai. Pasaulio verslumo tyrime žvelgiama į verslo infrastuktūrą, kaip Vyriausybė skatina verslumą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, švietimą verslumo srityje. Yra apie 13 įvairiausių kriterijų ir galima pasigirti, kad tarp visų, ne tik mūsų kaimyninių šalių, bet ir pasauliniame kontekste, mes dešimtyje rodiklių esame aukščiausiame trejetuke. Manau, kad tai labai didelis pasiekimas, kalbant apie verslumą.

– O ar yra tiriamas ne tik noras pradėti verslauti, bet ar aiškinamasi koks yra sėkmės ir nesėkmės santykis, tie, kurie pradeda verslą, kiek tos nedidelės įmonės vidutiniškai išgyvena?

– Kol kas nesikeičia bendra tendencija, kurioje apie 90 proc. startuolių neišgyvena. Bet tokia ir yra startuolių esmė – neišgyvenau, bankrutavau, einu ir kuriu naują verslą. Net gi pasaulio didieji ekonomistai, vertindami didžiųjų kompanijų sėkmė ar nesėkmę, sako „pažiūrėkit į startuolius, jie labai lankstūs“. Tai jeigu kažkas nepavyksta, tuomet taip, nutraukiamas verslas, bet tada ieškoma naujų galimybių ir kuriamas naujas verslas. Tad ta statistika, kad apie 90 proc. startuolių neišgyvena, tai nėra neigiama statistika. Tai reiškia, jog yra nuolatinis ieškojimas naujų galimybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ggggg

Ggggg portretas
Lietuvoj vieni "verslininkai" , tai todėl ir dirbti nėra kam

Anonimas

Anonimas portretas
bijo kad velteciai kurie daro tik DEL SAVES viska o kiti PER SAKAS .jiem NE RUPI eiliniai . kai visi supras ta gal tada ir pageres o taip durniu laivas jau skesta/

Anonimas

Anonimas portretas
Atomo gausite ,nereikės nieko.Protingi bėga iš Lietuvos.Čia mat apie verslą dar rašo. Pasaulis arteja prie katastrofos ,badas lauke tų kurie išliks.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių