Vakare vyrų kirpykloje darbymetis. Klientų daug, meistrai vos spėja suktis. Dalis kirpėjų dirba pagal individualios veiklos pažymą, kiti – pagal verslo liudijimą. Tačiau visi iki vieno privalo pajamas deklaruoti.

„Nepamirštame, deklaruojame iki gegužės antros dienos“, – šnekėjo pašnekovė.

Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mato, kad kasmet dalis savarankiškai dirbančiųjų nuo mokesčių slepiasi arba pamiršta deklaruoti uždirbtus pinigus.

„Gyvenamojo būsto nuoma, grožio srityje – kirpimo, tam tikrose statybų sektoriaus veiklose – individuali veikla yra, tai tos populiariausios sritys ir patenka statistiškai, kur yra daugiau gyventojų, kurie vėluoja pateikti pajamų deklaracijas“, – kalbėjo VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Kasmet deklaracijas pavėluojančių pateikti asmenų skaičius panašus – daugiau kaip 10 proc.

„Dar kiek mažiau nei 13 proc. iš tų privalėjusių pateikti – 918 tūkst. gyventojų – dar nepateikė. Dauguma nepateikusių yra tie gyventojai, kurie vykdė individualią veiklą“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas.

LNK stop kadras.

Skaičiuojama, kad valstybei nesumokėta apie 80 mln. eurų.

„Dar 86 tūkst. individualią veiklą vykdančių žmonių turi nesumokėtų įmokų „Sodrai“ ir ta nesumokėtų įmokų skola šiuo metu siekia 84 mln. eurų“, – pabrėžė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Kol kas „Sodra“ dvi savaites dar laukia, vėliau skolininkus ragins, siųs laiškus, o į juos nereaguojančių sąskaitose staiga sumažės pinigų.

„Jeigu žmogus nenurodo, kad turi sunkumų sumokėti skolą, nesikreipia dėl jos atidėjimo ir ignoruoja „Sodros“ pranešimus, tiesiog visa skola bus išieškota iškart“, – tikino „Sodros“ atstovė.

„Tuomet jiems gali būti nuo sąskaitos nurašoma atitinkama pinigų suma“, – sakė VMI viršininko pavaduotojas.

Tų, kurie iki gegužės antrosios uždirbtų pajamų nedeklaruoja, ieško ir VMI, nors dar tikisi geranoriško bendradarbiavimo.

„Siunčiame priminimus, jau dauguma priminimų išsiųsta. Po to tikimės, kad, kaip ir pernai, taip ir šiemet, didžioji dalis gyventojų sureaguos ir pateiks deklaracijas laiku“, – nurodė M. Endrijaitis.

Bet visada atsiranda ir tokių, kurie mano galintys sistemą apeiti, sąskaitas paliekant tuščias. Nors sąskaitose kabo skola, jeigu pinigų ten neatsiranda, tenka aiškintis antstoliams.

„Valstybė kaip išieškotojas yra vienas iš pagrindinių teikiančių darbą antstoliams. Mes turime valstybinių išieškojimų, tai ne tik mokesčių nesumokėjimo prasme, bet tai ir GPM, PVM ar pelno mokestis. Tarp jų atsiranda ir žemės mokestis“, – kalbėjo antstolis Jonas Petrikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau kaip pusę antstolių darbo krūvio sudaro valstybei įvairių mokesčių nemokančių gyventojų skolų išieškojimas.

„Didžioji dalis, kurie patenka pas antstolius, vykdantys individualią veiklą dažniausiai savo vardu nieko neturi. Jų turtas – kito asmens vardu: sutuoktinio, brolio, sesers, tėvų. Būdami santuokoje gali sudarinėti sutartis, gausis, kad santuokoje žmona yra pakankamai turtingas asmuo, o vyras yra tik skolų kaupiklis“, – šnekėjo antstolis.

Surasti būdų, kaip valstybei grąžinti pinigus, antstoliams sudėtinga, o jiems esą nepadeda ir pati valstybė.

„Daug priėmė nuostatų, kurios palengvino skolininko dalią. Jų yra pakankamai daug. Galima praktiškai sakyti, kad nuo pat 2003 m. kiekvienais metais valdžia priimdavo vis palengvinimą“, – tvirtino J. Petrikas.

Antstoliai jau kuris laikas signalizuoja, kad su tokiais įstatymais atrodo, jog gyventojai skatinami nemokėti mokesčių.

„Kažkiek viena ausimi girdžiu, kad jie bando sugraudinti ir teisingumo ministrą“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė.

Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto narės, dabar įstatymai sureguliuoti taip, kad skatintų nepasiturinčius asmenis nesislėpti.

„Turime galimybę žmonėms, kurie kartais turi mažesnį atlyginimą, skolas išmokėti neslepiant savo pajamų. Vienas iš reformos tikslų, kas buvo daroma, kad nedemotyvuotume skolininkų“, – nurodė A. Širinskienė.

Antstoliai pabrėžia, kad skolininkai jų jau nebebijo taip, kaip anksčiau.