- Rūta Stankevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies įmonės įrodinėja, kad gamindamos gėrimą nenaudoja chemijos
Kardinolo Audrio Juozo Bačkio pareiškimas, neva Lietuvoje pardavinėjamas ne sidras, o nuodai, į kuriuos pridėta chemikalų ir degtinės, nustebino šio gėrimo gamintojus. Šie teisinasi sidrą gaminantys iš fermentuotų sulčių ir baiminasi, kad Katalikų bažnyčios autoriteto nuomonė gali sumažinti bend-rovių apyvartą.
Kandi dvasininkų kritika
Kardinolas A.J.Bačkis ir Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, reaguodami į visuomenėje kilusias diskusijas dėl alkoholio rek-lamos pataisų, neseniai viešai sukritikavo gėrimų gamintojus. Ragindami gelbėti alkoholio liūne paskendusią šalį, Bažnyčios hierarchai piktinosi, kad gėrimų gamintojai be jokių skrupulų meluoja Lietuvai į akis.
Kardinolas pasakojo užaugęs Prancūzijoje, tad žinąs, kas yra sid-ras – putojantis skanus gėrimas, pagamintas iš obuolių. Tačiau Lietuvoje, pasak jo, pardavinėjamas ne sidras, o nuodai.
„Čia į sidrą pridėta chemikalų ir degtinės“, – perspėjo Lietuvos bažnyčios vadovas. Jis aiškino, kad paaugliai šiandien mokyklose įniko gerti šį „nekaltą“ gėrimą, tačiau niekas tuo nesirūpina.
Katalikų autoritetas apgailestavo, kad vis daugiau paauglių po švenčių patenka į ligonines, pastaraisiais metais apsinuodijama 15 kartų dažniau.
Pakenks reputacijai
Kardinolo A.J.Bačkio kritika įžeidė sidro gamintojus, tačiau nė vienos dienraščio kalbintos bendrovės atstovai dėl neva klaidingų kaltinimų neketina kreiptis į teismą.
„Blogai vertinu tokius pareiškimus, bet nejaugi pulsi dabar nors ką sakyti kardinolui?“ – svarstė bendrovės „Anykščių vynas“ direktorius Marius Gudauskas.
Kitos sidrą gaminančios bendrovės „Ragutis“ generalinis direktorius Vytautas Meištas nustebo sužinojęs, kad Bažnyčios hierarchai nepasitiki sidro gamintojais. Lietuvoje sidro gamyba reglamentuojama, anot jo, griežčiau nei kitose ES valstybėse, todėl menkinti lietuviško gėrimo kokybę yra neetiška.
Jis pritaria kardinolo nuomonei, kad sidras gali būti nuodas, tačiau tik tada, jei šis alkoholinis gėrimas vartojamas nesaikingai.
Skonis skiriasi
„Alitos“ rinkodaros vadovas Andrius Busilas tikino, kad kardinolo nuomonė įmonės neįžeidė, nes esą ši kritika buvo skirta ne Alytaus įmonei.
„Mes į gėrimą chemijos nededame, todėl neturime dėl ko įsižeisti. Didžiuojamės, kad sidrą gaminame iš natūralių sulčių“, – sakė jis.
Bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ atstovas Giedrius Korsakas tikino, kad kiekvienoje šalyje gaminamų gėrimų, tarp jų ir sidro, skonis skirtingas.
„Tai, kad lietuviško ir prancūziško sidro skonis skiriasi, dar nereiškia, kad į mūsiškį pilama degtinės ar kitų stipriųjų gėrimų. Toks sidras, kokį mėgsta prancūzai, lietuviams būtų pernelyg rūgštus“, – pabrėžė G.Korsakas.
Ramina vartotojus
„Anykščių vyno“ vadovas M.Gudauskas taip pat pritarė, kad sidrą galima gaminti įvairiai, tačiau mūsų šalies prekybos centrų lentynose, anot jo, nekokybiškų gėrimų nėra.
„Jau seniai nebeapsimoka gaminti nekokybiškos degtinės ir kitų gėrimų. Vartotojai dabar išrankūs, jie nekokybiškų produktų nei valgo, nei geria. Konkurencija verčia gamintojus pasitempti, todėl kiekvienas stengiasi gaminti atsakingai“, – tikino M.Gudauskas.
Jis pabrėžė, kad maisto pramonėje negalima naudoti cheminių medžiagų. Pagrindinės „Anykščių vyno“ gaminamo sidro sudedamosios dalys yra lietuviškų obuolių sultys ir cukrus. Pavyzdžiui, braškių skonio rausvas sidras gaunamas įdėjus kvapiųjų ir spalvinių medžiagų, kurios yra maistinės, nekenksmingos žmogaus organizmui.
Natūralūs gamybos procesai
Bendrovės „Alita“ rinkodaros vadovas A.Busilas antrino, kad sidras gaminamas tik iš obuolių ir kriaušių fermentuotų sulčių.
„Iš lietuviškų obuolių spaudžiame sultis, jokios chemijos nededame. Alkoholis atsiranda natūraliai fermentuojantis, rūgstant sultims, kaip ir vynas“, – apie sidro gamybą kalbėjo A.Busilas.
Pasak „Ragučio“ vadovo V.Meišto, visi ES gėrimų gamintojai sidrą gamina fermentuotų sulčių pagrindu.
„Prieš kelerius metus Švedijoje sidras buvo gaminamas iš spirito, tačiau ir švedai jau atsisakė šios praktikos“, – pasakojo V.Meištas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP13
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...