Egzotiški kilimai pamažu užkariauja Lietuvos rinką. Tačiau konkurencinėje kovoje neketina pasiduoti vietos gamintojai, randantys, kam pasiūlyti rankų darbo produkcijos.
Pastaruoju metu prekybos tinklų ir specializuotų parduotuvių lentynas užgriuvo importuotų pigesnių kilimų banga. Pastebima, kad suaktyvėjus parketlenčių ir laminato prekybai, lietuviai vis dažniau pageidauja naujas grindis uždengti kilimais.
„Į mūsų rinką atkeliauja vis daugiau svetur austų pigesnių kilimų. Pastaruosius kelerius metus kilimai tampa neatsiejama interjero detale“, – sakė jau 17 metų kilimų verslu užsiimančios bendrovės „Dubingiai“ mažmeninės prekybos vadovė Rima Rūtalienė.
Pasak pašnekovės, įmonė importuoja kilimus iš įvairių Europos šalių: Olandijos, Belgijos, Vokietijos.
„Vis dėlto pasirinkimą lemia ne šalis, o konkretaus gamintojo kokybė ir kaina. Importuojame kilimus ir iš egzotiškesnių kraštų – Egipto, Turkijos“, – pasakojo R.Rūtalienė.
Tiesa, vadovė neatskleidė, kiek išaugo prekyba kilimais, tačiau patikino, kad rinka sparčiai plečiasi. Lietuvoje perkamiausi išlieka ilgo plauko kilimai. Mėgstamiausia tautiečių spalva – pilkai šokoladinė.
Gamina pagal užsakymus
Parduotuvių lentynose importinei produkcijai vietos neketina užleisti ir lietuviški kilimai. Viena didžiausių jų gamintojų – Lentvario bendrovė „Kilimai“. Vis dėlto konkurentai vietos gamintojų grėsme nelaiko.
„Ši įmonė užsiima rankų darbo kilimais, tai specifinė produkcija, tačiau manau, kad yra ir geriau šia veikla užsiimančiųjų“, – prasitarė R.Rūtalienė. Pašnekovė patikino, kad konkurentų įžeisti nenori, tačiau rinkoje, jos nuomone, importiniai kilimai labiau traukia pirkėjus.
Kilimų gamyklos „Kilimai“ vadovas Rimantas Velička teigė, kad lietuviška produkcija vis dėlto yra konkurencinga. Tačiau įmonei teko atsisakyti masinės gamybos.
„Dar 2001-aisiais atsisakėme nebepelningų pramoniniu būdu gaminamų kilimų. Dabar siūlome tik rankomis austus kilimus, kuriuos gaminame pagal užsakymus“, – sakė pašnekovas.
Atsisakius masinės gamybos, įmonės išaudžiamų kilimų kiekis sumažėjo kone dukart. Tačiau vadovai tikina, kad svarbiausia yra ne gamybos apimtys, o tai, kad rankų darbo kilimai atneša daugiau pelno.
Užsieniečių nevilioja
Anot R.Veličkos, rankų darbo kilimų paklausą lemia ne kaina, o kokybė.
„Svarbiausia sąlyga – sugebėjimas perkelti dizainerių sukurtą piešinį ir raštą. Iki šiol nesame gavę nė vieno nusiskundimo“, – apie rinkos subtilybes pasakojo „Kilimų“ vadovas.
Pastaraisiais metais lietuviškų kilimų kasmet parduodama apie 10–15 proc. daugiau. Deja, Lentvaryje audžiami kilimai daugiausia parduodami Lietuvoje ir į užsienį eksportuojama tik apie 10 proc. visos produkcijos. „Pardavimas priklauso nuo konkrečių užsakymų, todėl dalyvaujame daugelyje pasaulinių parodų. Tikimės, kad apyvarta ir eksportas pamažu augs“, – vylėsi R.Velička.
Galimybių augti suteikia ir konkurencijos sąlygos. Baltijos rinkoje rankomis austų kilimų gamintojai turi vos du tris konkurentus iš Latvijos ir Estijos. Kol pastarieji ieško sintetinių pakaitalų, lietuviški kilimai gundo pirkėją natūralumu. Visi kilimai audžiami tik iš 100 proc. vilnos.
Tekstilininkai didina greitį
„Lentvario įmonė atsisakė pramoninės kilimų gamybos ir, manau, pasirinko teisingai. Lietuviui paprasta išdrožti medinį šaukštą, o azijiečiui – išausti kilimą. Konkuruoti tokioje rinkoje būtu sunku, todėl natūralu, kad lietuvių fabrikas pasirinko gana pelningą šaką – kilimų audimą rankomis“, – gyrė verslininkų pasirinkimą Jonas Karčiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas.
Tiesa, lietuviški kilimai kol kas negali prilygti kitai gausiai eksportuojamai Lietuvos tekstilės produkcijai.
„2006 m. tekstilės produkcijos buvo eksportuota už milijardą eurų (apie 3,45 mlrd. litų – red. pastaba), o praėjusiais metais, nors tikslių duomenų dar nėra, eksportas išaugo dar apie 10 proc.“, – tikino J.Karčiauskas. Pasak specialisto, rinka augtų dar sparčiau, tačiau susiduriama su šalyje aktualiomis problemomis – trūksta darbo jėgos, brangsta energetikos ištekliai ir transportavimas.
Vis dėlto tekstilininkams pavyko išsikovoti, kad siuvėjo ir tekstilininko profesijos būtų įtrauktos į vadinamąjį „importuotinos darbo jėgos sąrašą“. Vadinasi, bus galima samdyti darbuotojus iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių.
„Tai nėra pats geriausias problemos sprendimas, tačiau kitų šalių – Airijos, Vokietijos – patirtis rodo, kad ir importuojama darbo jėga duoda pramonei naudos“, – teigė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos, vienijančios 155 bendroves, prezidentas.
Naujausi komentarai