Lietuviai vadovai nėra geidžiamiausi

Darbo ieškančiųjų portaluose atliktos apklausos rodo, jog lietuvaičiai mieliau rinktųsi vadovą iš Vakarų Europos, o ne iš Lietuvos. Lietuviai, apklausų dalyvių manymu, rečiau skiria dėmesio darbuotojams moraliai motyvuoti.

Skiria daugiau dėmesio

2012 m., kurių yra naujausi Statistikos departamento turimi duomenys, įmonių, kurių daugiau nei 50 proc. kapitalo yra kontroliuojama užsienio, skaičius siekė kiek daugiau nei 3,2 tūkst.

Komentuodamas šį skaičių, M.Katinas pabrėžė, kad kai kurie užsienio investuotojai Lietuvoje pradeda dirbti su iš užsienio atvykusiais vadovais, tačiau vėliau darbus patiki lietuviams vadovams.

"Tai, kad lietuviai mieliau renkasi užsieniečių vadovaujamas įmones, nestebina. Viena vertus, jose mokamas vidutiniškai 34 proc. didesnis atlyginimas, lyginant su Lietuvos atlyginimų vidurkiu. Kita vertus, užsienio įmonės ir užsieniečiai vadovai diegia vakarietišką darbo kultūrą, skiria daugiau dėmesio socialinės atsakomybės klausimams, darbuotojų ugdymui", – pastebėjo užsienio investicijų plėtros agentūros "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas.

M.Katinas kaip pavyzdį pateikė nuo 2007 m. Vilniuje veikiančią Norvegijos bendrovę "Storebrand". Ji neseniai atidarė išskirtinai modernų šiaurės kalbų mokymo centrą. Pradėję dirbti įmonėje darbuotojai kurį laiką gauna atlyginimą vien mokydamiesi, o įvaldę reikiamą kalbą pradeda realiai dirbti su klientais.

"Užsienio kompanijos darbuotojams dažnai siūlo ir galimybes stažuotis padaliniuose užsienyje, IT ir verslo paslaugų srityje veikiančios kompanijos išsiskiria įvairiakultūrėmis komandomis, o gamybos srityje siekia diegti naujausias technologijas ir moderniausius įrengimus. Natūralu, kad darbuotojams toks darbdavys patrauklus", – vardijo M.Katinas.

Visgi, pasak "Investuok Lietuvoje" direktorius, vis didesnė dalis Lietuvos verslininkų diegia pažangias darbo aplinkos priemones, stengiasi pritraukti talentingiausius darbuotojus.

"Taip pat turime ne vieną pavyzdį, kai užsienio kompanijoje padirbėję lietuviai sukuria savo startuolius. Todėl užsienio kompanijos, be investicijų ir naujų darbo vietų, taip pat kuria pridėtinę vertę skatindamos Lietuvos verslo kultūros augimą", – teigė M.Katinas.

Rinktųsi vakarietį

Tai, kad daugelis lietuvių labiau pageidautų dirbti vadovaujant užsieniečiui nei tautiečiui, pristatydamas savo atliktą apklausą prieš savaitę rašė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Pagal šio tyrimo, kurio metu apklausta 1019 respondentų, rezultatus, jei būtų galimybė rinktis įmonės direktorių, tik kas trisdešimtas lietuvis eitų darbuotis vadovaujamas lietuvio, o kas trečias mielai sutiktų, kad jo bosas būtų iš Vakarų.

"Kai šių metų pradžioje mūsų portalas rinko populiariausią Lietuvoje verslininką, itin dažnai tarp argumentų, kodėl balsuojama už vieną ar kitą asmenį, buvo minima, kad "jis gerbia darbuotojus", "jo vadovavimas stabilus". O kaip parodė naujausias mūsų tyrimas, būtent šias savybes darbuotojai Lietuvoje dažniau sieja su vadovais iš Vakarų, o ne su lietuviais. Tad jei darbuotojų atlyginimai nesiskirtų ( vadovų iš Vakarų vadovaujamose kompanijose jie neretai yra didesni) lietuviai vietinį direktorių vis tiek mielai iškeistų į direktorių iš Vakarų ", – pranešime cituojama cvmarket.lt marketingo direktorė Raimonda Tatarėlytė.

Taigi už vadovą iš Lietuvos balsavo tik 2,9 proc. cvmarket.lt apklausos dalyvių, savo pasirinkimą argumentuodami tuo, kad vadovas lietuvis geriau išmano vietinio verslo realijas, taip pat yra veržlesnis, jo sprendimai būna originalesni.

Apklausos respondentai atskleidė, kad užsieniečiai labiausiai vertinami dėl didesnės pagarbos darbuotojams (20,8 proc.), dėl stabilesnio, labiau apgalvoto įmonės valdymo (6,3 proc.). Dar 3,7 proc. respondentų atsakė, kad vadovų iš Vakarų  vadovavimo stilius demokratiškesnis nei lietuvių. 4,7 proc. tikisi iš vadovo užsieniečio perimti jo vakarietišką vadovavimo patirtį.

Tiesa, pristatant apklausą, pabrėžiama ir tai, kad lietuviai jau atsikratę stereotipo, jog visa, kas yra iš Vakarų, netoli idealo. Taigi 41,4 proc. atsakiusiųjų įsitikinę, kad viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus, o dar 20 proc. teigė, kad gali prisitaikyti, nesvarbu, kas vadovas.

Stiprus įvertinimo poreikis

Kitas tuo pat metu pristatytas tyrimas patvirtino – kad jaustųsi vertinami ir patenkinti darbu, darbuotojams reikalingas ne tik finansinis įvertinimas, bet ir emocinis darbdavio palaikymas. Pastarąją apklausą atliko darbo portalo CVbankas.lt, kuris atskleidė, jog respondentus dar labiau skatintų stengtis didesnis atlyginimas (83 proc.), papildomi priedai prie atlyginimo (69 proc.) arba didesnis įvertinimas (76 proc.) ir daugiau grįžtamojo ryšio apie tai, ką jie daro tinkamai arba netinkamai (43 proc.).

Šio tyrimo dalyviai teigė, kad svarbu ne tik jausti, jog uždirbi ne per mažai – ne mažiau svarbus ir žodinis paskatinimas. "Vadovų pagyrimas ir sėkmingų įgyvendintų projektų pastebėjimas gali tapti viena svarbiausių motyvacijos ir sėkmingai dirbančio kolektyvo priežasčių", – rašoma bendrovės pranešime.

Tiesa, paklausti, ar motyvacinės sistemos pakeitimas įmonėje arba atlyginimas  priklausytų nuo rezultatų, paskatintų juos dirbti kitaip ir stengtis labiau, apie 60 proc. teigė, kad jau dabar dirba geriausiai, kaip tik gali, o geriau imtų dirbti apie 37 proc. darbuotojų.