„Grįžo įprastas reiškinys vasarą, mėnesiai kainų pokyčiai yra neigiami, dažniausiai tai susiję su sezoniniais veiksniais, pigesnės daržovės, vaisiai, ypač rugpjūtį vasaros drabužių kolekcijos išpardavimai. Šie laikini veiksniai sugrąžino į Lietuvą kainų mažėjimą“, – BNS komentavo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tuo metu metinei infliacijai didėjant, ją labiausiai veikia nuo metų pradžios padidinta minimali alga, kuri paveikė paslaugų ir įvairių prekių augimą.

„Infliacijos struktūra po truputį keičiasi, metų viduryje turėjome pakankamai nemažą poveikį infliacijai iš įvairių energetikos kainų dėl visokiausių geopolitikos rizikų, tai, manau, dabar tų poveikių nėra ir metinės infliacijos paspartėjimas, kurį matome, jį įtakoja tik vidiniai aspektai, o labiausiai – minimalios algos padidinimas“, – BNS sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

N. Mačiulis sako, kad metinės infliacijos augimui įtakos turi ir nuo metų pradžios padidinti akcizai, kurie pakėlė kuro kainas.

„Metinės infliacijos nereikėtų sureikšminti, tos tendencijos, kurias matome, atitinka galiojančias prognozes, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus šiek tiek mažesnė nei 4 proc., jokių didelių siurprizų nematysime“, – sakė N. Mačiulis.

A. Izgorodino teigimu, šiuo metu minimalios algos augimo poveikį infliacijai kompensuoja nukritusios energetikos kainos, tačiau tikėtina, kad kurį laiką metinė infliacija išliks ties 3 proc. riba.

„Gali būti, kad rudenį iš dalies tam tikruose paslaugos segmentuose infliacija gali lėtėti, nes matosi, kad Lietuvos darbo rinka šiek tiek nusilpo, matome ir nedarbo lygio padidėjimą, ir užimtųjų skaičiaus kritimą, manau, tai apribos tolimesnį vidutinio atlyginimo augimą ir manau rudenį paslaugų infliacija tikrai gali sulėtėti“, – sakė ekonomistas.

„Bet tikėtina, kad gali paspartėti maisto produktų infliacija, nes turėjome neįprastai prastą vasarą, ūkininkų derlius gali būti mažesnis nei tikimasi, bus daug praradimų, tai paslaugų segmente infliacija rudenį gali šiek tiek sulėtėti, bet prekių, maisto, gali paspartėti dėl derliaus rodiklių“, – pridūrė jis.

A. Izgorodino teigimu, rudenį, tikėtina, kad mėnesio defliaciją pakeis infliacija. N. Mačiulis taip pat sako, kad rugsėjį kainos kyla šiek tiek spartesniu tempu, tai susiję su sezoniniais veiksniais, pavyzdžiui, naujomis drabužių kolekcijomis, tad tikėtina, kad defliacinių mėnesių šiemet nebebus.

„Defliacinių mėnesių šiemet nebus, nebent tai galėtų sukelti kažkokie išoriniai veiksniai, susiję su žaliavų kainų kritimu, pavyzdžiui, daug pigesne nafta. Kol kas mažai tikėtina, kad bus kainų mažėjimas“, – sakė N. Mačiulis.

Anot jo, didesnių pokyčių laukiama nuo kitų metų, kurie priklausys nuo to, kaip keisis akcizai, minimali alga, taip pat nuo to, kiek pinigų gyventojai pasiims iš antros pakopos pensijų fondų ir kiek jų išleis vartojimui.

„Išleidus didesnę pinigų sumą, aišku, mes matysime ne tik sparčiau augantį vartojimą, bet ir didėjantį kainų augimą“, – sakė jis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų rugpjūtį išankstinė mėnesio – rugpjūtį, palyginti su liepa – defliacija siekė 0,3 proc., o išankstinė metinė – rugpjūtį, palyginti su 2024 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 3,6 procento.