Lietuva steigs savo kosmoso agentūrą ir sieks narystės Europos kosmoso programose.
Vakar „kosminė“ darbo grupė įtikino Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisiją, kad tai bus naudinga.

„Lietuva nusprendė duoti paraišką dalyvauti Europos kosmoso agentūros (angl. European Space Agency – ESA – red. past.) veik-loje“, – pasibaigus Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisijos posėdžiui patvirtino premjeras Gediminas Kirkilas.
Tiek ministras pirmininkas, tiek švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius tikino, kad investicijos nebus per didelės ir atsipirks keleriopai.
Europos kosmoso agentūros nario mokestis siekia 10 mln. litų. Tiesa, tokią sumą reikės mokėti tik nuo 2019 m., jei Lietuva, kaip planuojama, įstos į ESA. Nuo 2010–2011 m. iki narystės ESA projektui plėtoti, įmonėms, mokslininkams skatinti ir kitoms išlaidoms kasmet iš biudžeto teks atriekti maždaug 2 mln. litų.

Šios investicijos esą sugrįš kaip patentai ir naujosios technologijos. Šiuo metu Lietuvos įmonės prie naujausių technologijų prieiti negali, nes beveik visi Europos kosminiai projektai ir ESA konkursai vyksta už uždarų durų.
„Kosminės“ darbo grupės narys, Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinių mokslo programų skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Kalytis įsitikinęs, kad naudos iš ESA projektų turės transporto įmonės, navigacinių sistemų kūrėjai ir taikytojai, žemės ūkio, statybų, informacinių technologijų bendrovės ir kt.
Tiesa, skeptikai tikina, kad pirmiausia reikėtų reformuoti švietimo sistemą, suvaldyti infliaciją, spręsti medikų ir mokytojų atlyginimų problemas, o tik vėliau siekti žvaigždžių.