Vilniuje įsikūrusiame šeimos versle gaminami pastatų fasadai. Įmonė savo gaminius parduoda Londone, Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse, tačiau milijonus nusprendė investuoti Lietuvoje.
„Mes investuojame ten, kur žinome. Esame iš Lietuvos, čia užaugę, žinome kultūrą ir mums yra lengviau. Yra ne vien piniginiai aspektai, bet yra ir kultūriniai aspektai“, – pasakojo UAB „Staticus“ generalinė direktorė Aušra Vankevičiūtė.
Naujos gamyklos statybos jau prasidėjo. Per penkerius metus įmonė čia ketina investuoti 30 mln. eurų. Naujojoje gamykloje dirbs ne tik žmonės – dalis procesų bus automatizuoti.
„Planuojame įdarbinti virš 20 naujų žmonių, tačiau nemažai turime darbuotojų ir dabar gamyboje. Taip pat automatizuosime“, – aiškino A. Vankevičiūtė.
Kaip Lietuvai nepralaimėti kovos dėl investicijų, šią savaitę pirmą kartą prie bendro stalo aiškinosi investuotojai ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kol kas milijardai į Lietuvą plaukia. Lietuvos banko duomenimis, antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas siekė 1,3 mlrd. eurų. Per metus jis išaugo daugiau nei perpus.
„Naujų investicijų, ateinančių į Lietuvą, srautas neauga taip sparčiai kaip augo anksčiau“, – aiškino Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas.
Tai reiškia, kad Lietuvos investicijų varikliu vis labiau tampa jau čia įsitvirtinusios įmonės, kurios šalį pažįsta ir joje dirba. Tiesa, kiek ilgai jos dar norės plėstis, lieka neaišku.
„Šiemet pirmi metai per ilgą laikotarpį, kuomet įmonių pelningumas žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Tai, ką turėjome anksčiau, ta sėkmė po truputį išsisemia“, – įspėjo „Investuotojų forumo“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
Šiemet pirmi metai per ilgą laikotarpį, kuomet įmonių pelningumas žemiau Europos Sąjungos vidurkio.
Investuotojų atstovai perspėjo, kad nors ekonomika auga ir atlyginimai didėja, darbo našumas nebespėja iš paskos. Vien didinant darbuotojų skaičių ar ilginant darbo valandas turtingesnės valstybės nesukursime.
„Mes turime pagaminti ne tik pigiau, bet ir išmokti gaminti geriau bei parduoti brangiau nei tai padaro bet kas pasaulyje“, – pabrėžė V. Šilinskas.
Investuotojai ragino spręsti ir kitas problemas. Viena jų – prastas susisiekimas su Lietuva. Esą užsienio verslui kyla klausimų, kaip šalyje statyti gamyklą, jei į ją net nėra patogu atskristi.
„Vienas pagrindinių, kuriuo šiuo metu skundžiasi investuotojai, yra pasiekiamumas. Viešai niekas nepasakys, bet tai kartais ir lemia, kad pasirenka ne Lietuvą“, – pasakojo V. Šilinskas.
Tiesa, kiek potencialių investicijų Lietuva prarado, niekas net neskaičiuoja.
Užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje uždirba, tačiau kyla klausimas, ar pelną skuba investuoti iš naujo. Antrąjį ketvirtį didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų pajamų buvo paskirstyta dividendams.
Valdžia jau siūlo mokestinę paskatą – lengvatą į verslo plėtrą nukreiptam pelnui. Seime projektas įveikė pateikimo stadiją. Jei bus priimtas, turėtų įsigalioti kitų metų vasarą.
„Mano manymu, jos reikėjo jau anksčiau, nes kai kalbame apie konkurencingumą, tuomet laikas visada yra svarbu, t. y. greitis“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Tiesa, valdžios siūloma lengvata būtų taikoma tik dvejus metus ir ne visiems sektoriams. Daliai investuotojų to nepakanka.
Vis dėlto Lietuvos bankas perspėjo, kad vien mokesčių lengvatomis naujų gamyklų į Lietuvą neprisiviliosi. Reikia pasirūpinti ir tuo, kur jas statyti bei kas jose dirbs.
„Reikia matyti bendrą paveikslą ir žiūrėti ne tik į pelno mokestį, bet ir kitus dalykus, pavyzdžiui, teritorijų planavimą. Tam, kad būtų daug žmonių, kurie galėtų ateiti į įmones ir dirbti“, – aiškino D. Imbrasas.
Tuo metu sostinėje veikianti įmonė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – neišnaudotą vietinę darbo jėgą.
„Dabar kalbame apie imigrantus, bet turime nemažą dalį nedirbančių žmonių, kurie galėtų dirbti“, – pastebėjo A. Vankevičiūtė.
Lietuvoje daugiausia investavę olandai, vokiečiai ir britai. Užsienio kapitalo įmonės labiausiai linkusios investuoti į bankus ir draudimo bendroves.
Naujausi komentarai