Prastos perspektyvos
Šių metų vasara ypač prasta tiek Lietuvos grūdų, tiek daržovių augintojams. Tiesa, pastaruosius dar nuskriaudė ir pavasarinės užsitęsusios šalnos. Kas liko po jų, dabar gali supūti laukuose. Bulvių, kopūstų tarpvagiuose tvyro vanduo, jau ima pūti svogūnai laukuose, mirksta morkos ir burokėliai.
Vasarai įpusėjus dar buvo kalbama tik apie labiau nuo prasto oro kenčiančius šalies regionus. Dabar net ir šis nedidelis optimizmas blėsta – krituliai kone kasdien aplanko visus Lietuvos kampelius, tad jau baiminamasi, kad visoje šalies teritorijoje derlius bus apgailėtinas, ne tik mažas, bet ir nekokybiškas.
„Tokios lietingos vasaros neatsimename, ypač liepos, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas. – Laukuose situacija labai prasta, ankštarose sudygo rapsai, varpose dygsta grūdai, veisiasi pelėsis, ypač sugulusiuose javuose. Įsivaizduokite, grūdų varpą stipriau paspaudus, išbėga vanduo! Užaugino gamta grūdą, o vanduo jį išplovė.“
Pasak A. Vanago, blogiausia situacija laukuose yra Vidurio Lietuvoje, apie Kauną, Kėdainius, Anykščius, čia kritulių buvo daugiausia. Kur mažiausia, sunku pasakyti, galbūt yra viena kita salelė, kur kombainai išvažiavo į laukus. „Gal kiek geriau buvo Vakarų, Pietų Lietuvoje, o štai, pavyzdžiui, šalies šiaurėje kombainai kol kas į laukus įvažiuoja sunkiai, – sako LGAA vadovas. – Dar negalima konkrečiai kalbėti, koks bus derlius, tačiau jis tikrai bus prastas, o apie gerą grūdų kokybę net neverta kalbėti.“
Rokiškio rajone praėjusią savaitę dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį, šio rajono ūkininkų prašymu net paskelbta ekstremalioji situacija.
Duoną vis tiek kepsime
Ūkininkai juokauja, kad jau paskaus kaklus žvalgantis į dangų, – vis laukia, kada debesys prasisklaidys. Realybė tokia, kad net ir pasirodžius saulutei, kol sunkiąją techniką užveda ir nuvairuoja į laukus, vėl pradeda lyti. Gerai dar, jeigu nespėja įvažiuoti, tai grįžta namo, o jeigu įsimala į laukus, tai ir derlių sumala išvažiuodami. Kiti užklimpsta – dar daugiau bėdos.
Šiuo metu nuimami rapsai, tiksliau – bandomi nuimti. Vasarinis javų derlius dar bręsta, bus imamas vėliau. Į klausimą, ar šiemet bus iš ko išsikepti lietuvių taip mėgstamos duonos, A. Vanagas atsako optimistiškai: „Jeigu nebus lietuviškų grūdų, kepsime iš atvežtinių. Kai kuriose kitose Europos šalyse derlius šiemet labai geras, priešingai – jie labiau kentėjo nuo sausrų ir karščių.“
Sunku prognozuoti, ar lietuviškų daržovių bus pakankamai. Neaišku, kokia bus kaina. Tikėtis kaimynų lenkų produkcijos šiemet irgi sunku, nes ten taip pat buvo liūčių, krušos, uraganų.
Pasak LGAA vadovo, ir lietuviškų grūdų ūkininkai kažkiek prikuls. Deja, jie kokybe gali pasiekti tik pašarinių kategoriją. Pasisekė nebent tiems, kurie nuėmė žieminių miežių derlių, vėliau ėmė pliaupti lietūs ir darbai laukuose sustojo.
Panaši situacija laukuose yra buvusi gal 2017 ar 2011 m., tačiau tokia kaip šiemet pasitaiko itin retai.
„Javapjūtė prasidėjo 2–3 savaites vėluodama, – sako A. Vanagas. – Anksčiau, pavyzdžiui, Kėdainių rajone, kulti javus pradėdavo apie liepos 11 d., panašiai taip būdavo kasmet, o šiemet štai – rugpjūtis, o kombainai dar net neišvažiavę į laukus.“
Supirkimo kainos
Kai grūdų kokybė prasta, galima lengvai prognozuoti ir supirkimo kainas. Jos tikrai bus žemos, nes didelė dalis derliaus bus įvertinta kaip pašarinė. „Mes daug prarasime. Pavyzdžiui, jeigu kviečiai bus superkami kaip pašariniai, neteksime apie 50 eurų už 1 t, – aiškina A.Vanagas. – Galite įsivaizduoti, kiek prarasime. Manau, apie trečdalį visų planuotų pajamų.“
Klausimas apie valstybės kompensacijas už dėl klimato išdaigų prarastą derlių prajuokina LGAA vadovą. „Valstybė nelabai myli grūdų augintojus. Laiko mus dykaduoniais, – sako A. Vanagas. – Situacija kasmet blogėja – sąnaudos auga, pavyzdžiui, 1 kg sertifikuotos populiariausios sėklos kainuoja brangiau nei 1 kg miltų parduotuvėje! Tai tiesiog absurdas. Trąšų kainos taip pat labai aukštos, o grūdų supirkimo kaina nesikeičia jau maždaug aštuonerius metus.“
Labai išaugę ir grūdų džiovinimo įkainiai, jie buvo pakelti dar 2022 m., kai pabrango energijos ištekliai. Didelės kainos laikosi net valstybei priklausančiuose grūdų elevatoriuose ir niekas negalvoja jų mažinti net tokiais metais kaip šie, kai grūdų džiovinimo paklausa neabejotinai išaugs labai stipriai. Pasak
A. Vanago, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, net ir Vokietijoje įkainiai yra perpus mažesni nei Lietuvoje. Vis dėlto grūdus reikės džiovinti. Apie 8 eurus kainuoja 1 proc. džiovinimas, o šiemet gali tekti džiovinti apie 5 proc., tad jau vėl apie 40 eurų nuo kainos už 1 t nubyra. „Tokie elevatorių įkainiai yra ne kas kita kaip pasipelnymas iš ūkininkų nelaimės“, – sako A. Vanagas. – Įsivaizduokite, grūdų supirkimo kaina mažesnė apie 50 eurų už
1 t, o dar apie 40 eurų reikia atiduoti džiovinimui – jau 90 eurų nuostolis, tai kas lieka?“
Gali pasitraukti
Kai kurie ūkininkai ankstesnių prastų metų nuostolius yra perkėlę į šiuos metus ir štai dabar – vėl nauji nuostoliai. Vidutiniai, o ypač smulkieji ūkininkai, gali ir pasitraukti iš šio amžinai nuostolingo verslo. „Grūdų augintojai dabar palikti dėmesio paribiuose, – sako A. Vanagas. – Aš pats galvoju, jeigu į ūkį nebūtų tiek investuota, būčiau jaunesnis, tikrai atsisakyčiau šio verslo.“
Liepos viduryje Vyriausybė pripažino žemės ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Visi suprantame, kad grūdai bet kokiomis ekstremaliomis sąlygomis tampa vienu svarbiausių produktų šalyje. Galbūt dabar ir grūdų augintojų situacija pasikeis? „Nematau jokių veiksmų, požymių, kad grūdų augintojai būtų nacionalinė svarba. Apmaudu, bet mes esame labai kantrūs“, – sako LGAA vadovas, pats savo ūkyje Mažeikių rajone besižvalgydamas į dangų ir laukdamas giedros. Jam apmaudu, kad šiandien daugiau paramos skiriama pelkėms, daugiametėms žolėms ar paukščiukams saugoti, o ne nacionalinės svarbos žemės ūkiui.
Prastas derlius
Daržininkai jau nuo pavasario kalba apie nuostolius dėl ilgai užsitęsusių šalnų. „Dabar situacija dar liūdnesnė, – sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas. – Laukai tiesiog užpilti lietaus, neįvažiuojami, o derlių – svogūnus, bulves, morkas – jau reikia nuimti, bet tenka laukti geresnių orų.“
Laukuose situacija labai prasta, ankštarose sudygo rapsai, varpose dygsta grūdai, veisiasi pelėsis, ypač sugulusiuose javuose.
Pasak jo, kita blogybė, kad nenuimtos daržovės mirksta vandenyje, vadinasi, nuimtas derlius blogiau laikysis, greičiau supus, gali užpulti ligos. Daržininkai vėl patirs nuostolių, o kokie jie bus, P. Andriejavas sako, dar neskaičiuoja. „Dar nepradėjome nuimti derliaus, bet tendencijos blogos. Sunku prognozuoti, ar lietuviškų daržovių bus pakankamai, – svarsto LDAA vadovas. – Neaišku, kokia bus kaina. Tikėtis kaimynų lenkų ar latvių produkcijos šiemet irgi sunku, ten taip pat buvo liūčių, krušos, uraganų.“
Kol kas daržininkai rūpinasi, kaip kuo greičiau nuimti derlių, nes bulvės jau pūva vagose. „Neprisimenu metų, kad taip ilgai būtų užsitęsusios šalnos ir taip ilgai lytų. Kalendorinė vasara jau suka į pabaigą, tačiau realiai jos dar neturėjome, – apgailestauja P. Andriejavas. – Šalyje gal ir yra pavienių regionų, kuriuose mažiau pliaupė lietus, tačiau aš jų neišskirčiau, tai neišgelbės situacijos.“
Iš tiesų lietus šiemet siaubia visa Lietuvą. Kai kur jau seniai užsikimšo melioracijos sistemos, kurios net ir mažesnio lietaus nebeatlaiko, nes daug kur senos ir neveikiančios. Tai visuotinė tęstinė šalies bėda.
P. Andriejavas sako, kad šiųmečio lietaus neatlaikytų net ir gera melioracijos sistema.
Geros žinios
Kaip tik šiomis dienomis Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad kai kurios grūdų supirkimo įmonės solidarizavosi su ūkininkais ir savo pelno sąskaita sumažino džiovinimo įkainius. „Nors ŽŪM negali tiesiogiai daryti įtakos džiovinimo paslaugų įkainiams, akivaizdu, kad esami įkainiai Lietuvoje yra neadekvatūs, palyginti su kaimyninių šalių, ir tai daro didelę įtaką ūkininkų pelningumui, rašoma ŽŪM išplatintame pranešime. – Mūsų atlikta išsami analizė rodo, kad grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Latvijos supirkimo įmonių maksimalius grūdų džiovinimo įkainius, Latvijoje jie mažesni 22 proc., o minimalių džiovinimo įkainių skirtumas siekia net 53 proc. Mūsų ūkininkai susiduria su didesnėmis grūdų džiovinimo išlaidomis, o tai tiesiogiai mažina jų konkurencingumą ir pelną.“
Pranešama, kad augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Vakar ŽŪM išplatino pranešimą, kad valstybės valdoma AB „Jonavos grūdai“ taikys dideles nuolaidas grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugoms. Nuolaidos nuo 15 iki 35 proc. grūdų džiovinimui bus taikomos nuo rugpjūčio 1 dienos ir galios visam šių metų derliui.
Skaičių kalba
Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C
(teigiama 0,5 °C anomalija).
Vėsiausia šią liepą buvo Laukuvoje (18,0 °C), šilčiausia – Birštone (19,7 °C).
Aukščiausia paros oro temperatūra 35,6 °C registruota 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.
Žemiausia paros oro temperatūra – 5,3 °C – išmatuota 23 d. Kazlų Rūdoje.
Saulė liepą Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 216,6 valandos, ilgiausiai – Nidoje – 245 valandas, trumpiausiai – Telšiuose – 198,3 valandos.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 27–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.
Šaltinis: LHMT
Tik faktai
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. savivaldybių teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.
Ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas, kai 60 dienų kritulių kiekis yra 2,8 karto arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
Ilgo lietingo laikotarpio pabaiga laikoma, kai 10 dienų iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
Rugpjūčio pirmosiomis dinomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrinta tiek lietaus, kiek įprastai per visą mėnesį. Liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebima lietaus sukeltų poplūdžių. Šiuo metu fiksuojami 50–60 cm aukštesni negu įprasta daugiamečiai vandens lygiai, vietomis vandens lygis aukštesnis daugiau kaip 80 cm.
Šaltinis: LHMT
Naujausi komentarai