Tuo metu vidutinė metinė infliacija – 12 paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamu tokiu pat ankstesniu laikotarpiu – siekė 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Liepą mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės po gegužės defliacijos (0,1 proc.). Iki tol šiemet visi mėnesiai buvo infliaciniai.
Liepos infliacijai daugiausia įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu, elektros, atostogų, asmens priežiūros, valymo ir priežiūros priemonių, medienos (įskaitant granules ir briketus), vaistų, gamtinių dujų, dyzelino kainų padidėjimas.
Tuo metu mažėjo drabužių, degalų, vaisių, avalynės, mėsos kainos.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos padidėjo 2 proc. Daugiausia įtakos turėjo medienos kuro, įskaitant granules ir briketus (5,8 proc.), gamtinių dujų (5,5 proc.), elektros (4,4 proc.) kainų padidėjimas. Tuo metu sumažėjo suskystintųjų angliavandenilių (4,3 proc.), skystojo kuro (4,1 proc.) kainos.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,5 proc., o daugiausia įtakos tam turėjo smukusios daržovių (11,7 proc.), šviežių kaulavaisių ir sėklavaisių (8,5 proc.), ledų (7,6 proc.) kainos, tačiau brango gaivieji gėrimai (5,8 proc.) bei kiti nealkoholiniai gėrimai (5,5 proc.).
Asmens priežiūros, socialinės apsaugos ir įvairių prekių ir paslaugų kainos padidėjo 3 proc., sveikatos priežiūros – 8,9 proc., transporto – 13,5 procento.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos, benzino, dyzelino, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, medienos kuro, elektros, viešojo maitinimo paslaugų, cigarečių, spiritinių gėrimų, ambulatorinių gydomųjų ir reabilitacijos paslaugų, vaistų, alaus, suskystintųjų angliavandenilių, atostogų išvykų kainų padidėjimas bei naudotų automobilių, mėsos gaminių, daržovių, šviežių kaulavaisių ir sėklavaisių, sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejaus, gaminių, skirtų gyvūnams augintiniams, augalinio aliejaus, ledų, bulvių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc., paslaugų – padidėjo 1 proc., per metus – atitinkamai augo 5,6 proc. ir 6,5 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos per mėnesį padidėjo 1,7 proc., rinkos kainos nesikeitė, per metus – atitinkamai 11,3 proc. ir 5,1 proc.
Blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Gegužę prognozavo, kad bendrasis šalies vidaus produktas augs 2,9 procento.
Pasak fondo ekspretų, ekonominį aktyvumą palaikys stipri vidaus paklausa, darbo užmokesčio augimas, ES fondų investicijos, fiskalinės politikos skatinimas ir antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimas, pranešė Finansų ministerija, remdamasi naujausia TVF ataskaita Lietuvai.
„Vertinimas patvirtina, kad Lietuvos ekonomika išlaiko atsparumą nepaisant sudėtingos geopolitinės aplinkos, energijos kainų svyravimų ir kitų išorinių iššūkių. Vis dėlto ilgalaikė šalies ekonomikos sėkmė priklausys nuo mūsų gebėjimo įgyvendinti reformas, kurios skatintų produktyvumą, inovacijas ir investicijas“, – Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) pranešime sakė finansų ministras Taurimas Valys.
„TVF akcentuoja, kad turime remtis ne vien stipria vidaus paklausa, bet ir tvariais ilgalaikiais augimo šaltiniais“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak fondo, šalies ekonomikai rizikų kels geopolitinė įtampa ir galimi pasaulinės prekybos sutrikimai, energijos kainų svyravimai. Tačiau šių veiksnių poveikį iš dalies gali sušvelninti stiprus vidaus vartojimas.
Anot TVF, Lietuvai reikia stiprinti darbo rinką, viešųjų finansų ir pensijų sistemą, skatinti investicijas į inovacijas ir technologijas, palengvinti verslo prieigą prie finansavimo bei sąlygas investuoti.
TVF taip pat ragina rūpintis tvaresniu ekonomikos augimu didinant produktyvumą, gilinant kapitalo rinkas bei spartinant skaitmenizavimą, nes dabar šalies ūkį palaikantys veiksniai yra laikini. Fondas siūlo Lietuvai rasti stabilius pajamų šaltinius, efektyviau naudoti viešuosius finansus bei išlaikyti pakankamas fiskalines atsargas.
TVF nepakeitė kainų augimo prognozės bei toliau prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 5,2 proc. – daugiausia dėl išaugusių energijos kainų, stiprios vidaus paklausos ir kai kurių mokestinių pokyčių poveikio, tačiau vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų normalizuotis.
Naujausi komentarai