Lenkai paleido atominę antį

Lenkijos spaudoje pasirodė informacija, kad prieš du mėnesius valdžią šalyje perėmusi naujoji vyriausybė neva ketina nedalyvauti statant naują atominę elektrinę Lietuvoje.

Šaltinių neįvardijo

Pasak kaimynų verslo dienraščio „The Wall Street Journal Polska“, Lenkija atsisako ankstesnės vyriausybės planų. Neįvardyti laikraščio šaltiniai Lenkijos ūkio ministerijoje atskleidė, esą nėra galutinai apsispręsta, ar šalis dalyvaus statant atominę elektrinę Lietuvoje, todėl Lenkija gali pasitraukti iš šio projekto kada tik panorėjusi.

Be to, dienraščio teigimu, šią mintį palaiko ir dabartinis ūkio ministras Waldemaras Pawlakas. Jis yra sakęs, kad pagrindinis Lenkijos kuras per artimiausius 22 metus turi išlikti anglis.

Tiesa, ankstesnė Lenkijos vyriausybė per praėjusiais metais vykusį Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą pažadėjo mažinti iškastinio kuro, taip pat ir anglių vartojimą, kad būtų mažiau prisidedama prie klimato atšilimo.

Oficialios informacijos negauta

Šią informaciją paneigti suskubo Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas. „Informacija, manau, neatitinka tikrovės. Aš pats gruodžio 3 d. Briuselyje buvau susitikęs su naujuoju Lenkijos ūkio ministru, ir jokių minčių, kad Lenkija galėtų pasitraukti iš atominės elektrinės projekto, nebuvo išsakyta“, – sakė V.Navickas. Pasak jo, jokių abejonių nebuvo išsakyta ir per abiejų šalių prezidentų susitikimą, surengtą įstojimo į Šengeno erdvę proga: „Jeigu būtų kokių nors ženklų iš Lenkijos, būtų ir pranešta, kad štai yra tam tikrų abejonių ar kokių nors kitokių pamąstymų. Nieko panašaus nebuvo.“

Naują atominę elektrinę planuoja statyti keturios šalys – Lietuva, kuriai projekte atstovaus būsimasis nacionalinis investuotojas „Leo LT“, Lenkija, Latvija ir Estija.

Numatoma, kad Lietuvai atiteks 34 proc., o kitoms trims šalims – po 22 proc. būsimosios bendros įmonės akcijų.

Daugiau kaip 20 mlrd. litų vertės naująją jėgainę Lietuva su partnerėmis tikisi pastatyti iki 2015 m.

Grasina ne pirmą kartą

Lenkijos ūkio ministerija dienraščiui oficialiai patvirtino, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės.

Vis dėlto lenkų grasinimų pasitraukti iš projekto būta ir anksčiau.

Kaimynai iš būsimos atominės elektrinės nori gauti daugiau energijos ir turėti daugiau jos akcijų, nei siūlo Lietuva. Lenkų derybininkai jau yra pareiškę, esą jeigu negaus norimo energijos kiekio, Lenkija gali pasitraukti iš projekto.

Be to, gretimos šalies visuomenė projektą irgi vertina skeptiškai. Iš apklausų matyti, jog lenkai nenori, kad šalies valdžia dalyvautų tarptautiniame projekte. Žmonėms labiau prie širdies būtų nuosava atominė elektrinė.

Paskleisti gandai apie Lenkijos ketinimą nedalyvauti atominės elektrinės statyboje vertintini kaip noras dirbtinai sukurti sensaciją.