LBA vadovė: kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti

E. Čipkutės teigimu, Belgijos ar Vokietijos bankai, fiksuojantys palūkanas dešimtmečiams – visam paskolos laikui, gali vienašališkai jas pakeisti.

Pasak asociacijos vadovės, pastaruoju metu žmonės Lietuvoje dažniau teiraujasi apie tokią galimybę, tačiau vis tiek lieka prie kintamų palūkanų.

„Fiksuotos palūkanos ar penkeriems, ar dešimčiai metų, ar visam paskolos laikotarpiui bus visada šiek tiek brangesnis produktas negu kintamos palūkanos dėl suprantamų priežasčių, nes tai veikia kaip draudimas, žmogus yra apsidraudęs nuo to, kad palūkanų normos neaugs. Kita vertus, jei žiūrėtume, kodėl taip nutiko, kad pas mus vyrauja kintamos palūkanos – daugiau nei 10 metų „Euribor“ buvo itin žemas ir žmonės rinkosi pigiausią opciją – imti kintamas palūkanas ir populiariausia buvo šeši mėnesiai, kai kas šešis mėnesius persifiksuoja“, – BNS pirmadienį sakė LBA vadovė.

„Šiuo metu gyvename tik pusę metų periode, kai palūkanos kyla ir galėtų atrodyti, kad fiksuoti palūkanas yra nebloga mintis ir vertėtų pasvarstyti apie tai. Kviestume gyventojus pasidomėti savo kredito įstaigoje, kiek gi tai kainuotų, jei toks poreikis būtų – užfiksuoti penkeriems metams savo palūkanas“, – pridūrė E. Čipkutė.

Anot jos, Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Belgijoje ar Vokietijoje, gyventojai negali fiksuoti palūkanų visam paskolos terminui, pavyzdžiui, 20-čiai metų. Tačiau E. Čipkutė sako, kad tų šalių bankai neretai gali vienašališkai keisti palūkanų normą.

„Neretai pateikiama Vokietija ar Belgija kaip pavyzdys, kur yra toks produktas, tačiau tai yra tik viena paskolos sutarties sąlyga, tačiau tokiose sutartyse dažniausiai kredito įstaigai yra numatoma teisė keisti vienašališkai nustatytą bendrą fiksuotą palūkanų normą, jei, pavyzdžiui, kaip šiame periode, kyla palūkanos“, – sakė E. Čipkutė.

„Mūsų rinkoje yra marža – dalis paskolų palūkanų, kuri fiksuojama visam laikotarpiui. Ir jei sutartis vykdoma kaip įprasta, ji ir nesikeičia. Tai modelis, kuris garantuoja žmogui, kad jis žino, kokia marža ir visi skaidriai mato, koks „Euribor“, ar jis didelis, ar mažas ir žino, kaip susidaro ta palūkanų norma. Yra skirtingi modeliai, įvairūs modeliai gali būti svarstomi pas mus, bet visada bus ir ta kita pusė“, – pridūrė ji.

LBA vadovė taip pat teigė, kad Lietuvos finansų sistemos likvidumas šiuo metu yra labai didelis, dėl to indėlių palūkanų augimas yra lėtesnis nei paskolų. Visgi, pasak jos, matoma ir indėlių palūkanų augimo tendencija.

„Likvidumas (...) išaugo per kovido pandemiją, jei lygintume su Latvija ar Estija, kitomis šalimis, tai yra vienas didžiausių šuolių likvidumo ir tai lemia, kad palūkanų normos už indėlius augimas yra šiek tiek lėtesnis nei, pavyzdžiui, „Euribor“. Bet tendencija augimo šiek tiek matoma, palūkanų normos už indėlius irgi pradėjo augti maždaug nuo vasaros vidurio. Nuosekliai, po truputį auga“, – sakė E. Čipkutė.

Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, šiuo metu bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei paskolų – anot jo,  neįprastai didelis likvidumas sparčiai augant pagrindinėms palūkanų normoms sudaro netipines aplinkybes, lemiančias kai kurių bankų neplanuotą grąžą. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, jog Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno – maždaug 2,5-3 kartus daugiau nei paprastai.

E. Čipkutė sako, jog kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti.

„Matome, kad įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali skirtingai atsiliepti konkrečioms ekonomikos sritims. Tad šiuo metu kalbėti apie galimus finansų sektoriaus rezultatus už visus 2023 metus per anksti“, – komentare BNS sakė E. Čipkutė.

Pasak G. Skaistės, jei bankų pelnai ir toliau augtų, bus svarstoma galimybė imtis fiskalinių priemonių, pavyzdžiui, įvesti solidarumo mokestį. 

Tokia priemonė, pasak ministrės, turėtų būti tikslinė ir terminuota – ji galiotų, kol bus išskirtinės aplinkybės dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių, o sprendimas būtų derinamas su Lietuvos banku, kad jis neturėtų neigiamos įtakos bankų veiklai ir finansiniam stabilumui.

„Kalbant apie solidarumo mokestį čia biudžeto perskirstymo klausimai, mes šiuo klausimu pozicijos sektoriaus neformavome“, – BNS pirmadienį sakė E. Čipkutė.

Ji priminė, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau nuo 2020 metų į šalies biudžetą moka trečdaliu didesnį pelno mokestį nei kitos įmonės – jų pelnas apmokestintas 20 proc. vietoje įprastinių 15 procentų.

Lietuvos bankas, be to, siūlo nuo 0,1 proc. iki 0,8 proc. didinti įmokas į Indėlių draudimo fondą, peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį, taip pat siekti, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų būtų fiksuojama ilgiau nei vieneriems metams patrauklesnėmis sąlygomis.

Komentuodama šį siūlymą E. Čipkutė sako, kad tai viena iš idėjų, apie kurią būtų galima diskutuoti.

„Jei bus tokie teisės aktų pasiūlymai teikiami, mes dalyvausime diskusijose ir pateiksime komentarus, nes labai priklauso ir nuo detalių, apie ką kalbame, kokius dydžius, terminus. Viskas priklausys nuo visų aspektų, nes šiuo metu pateikta tik idėja ir kaip suprantame, jos tikslas – greičiau pasiekti tikslinį lygį Indėlių draudimo fondo, kuris nustatytas įstatyme“, – BNS teigė E. Čipkutė.