- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, gyventojai ir dabar gali fiksuoti palūkanų normas, pavyzdžiui, penkeriems metams, tačiau tai yra brangiau nei renkantis kintamas palūkanas.
E. Čipkutės teigimu, Belgijos ar Vokietijos bankai, fiksuojantys palūkanas dešimtmečiams – visam paskolos laikui, gali vienašališkai jas pakeisti.
Pasak asociacijos vadovės, pastaruoju metu žmonės Lietuvoje dažniau teiraujasi apie tokią galimybę, tačiau vis tiek lieka prie kintamų palūkanų.
„Fiksuotos palūkanos ar penkeriems, ar dešimčiai metų, ar visam paskolos laikotarpiui bus visada šiek tiek brangesnis produktas negu kintamos palūkanos dėl suprantamų priežasčių, nes tai veikia kaip draudimas, žmogus yra apsidraudęs nuo to, kad palūkanų normos neaugs. Kita vertus, jei žiūrėtume, kodėl taip nutiko, kad pas mus vyrauja kintamos palūkanos – daugiau nei 10 metų „Euribor“ buvo itin žemas ir žmonės rinkosi pigiausią opciją – imti kintamas palūkanas ir populiariausia buvo šeši mėnesiai, kai kas šešis mėnesius persifiksuoja“, – BNS pirmadienį sakė LBA vadovė.
„Šiuo metu gyvename tik pusę metų periode, kai palūkanos kyla ir galėtų atrodyti, kad fiksuoti palūkanas yra nebloga mintis ir vertėtų pasvarstyti apie tai. Kviestume gyventojus pasidomėti savo kredito įstaigoje, kiek gi tai kainuotų, jei toks poreikis būtų – užfiksuoti penkeriems metams savo palūkanas“, – pridūrė E. Čipkutė.
Anot jos, Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Belgijoje ar Vokietijoje, gyventojai negali fiksuoti palūkanų visam paskolos terminui, pavyzdžiui, 20-čiai metų. Tačiau E. Čipkutė sako, kad tų šalių bankai neretai gali vienašališkai keisti palūkanų normą.
„Neretai pateikiama Vokietija ar Belgija kaip pavyzdys, kur yra toks produktas, tačiau tai yra tik viena paskolos sutarties sąlyga, tačiau tokiose sutartyse dažniausiai kredito įstaigai yra numatoma teisė keisti vienašališkai nustatytą bendrą fiksuotą palūkanų normą, jei, pavyzdžiui, kaip šiame periode, kyla palūkanos“, – sakė E. Čipkutė.
„Mūsų rinkoje yra marža – dalis paskolų palūkanų, kuri fiksuojama visam laikotarpiui. Ir jei sutartis vykdoma kaip įprasta, ji ir nesikeičia. Tai modelis, kuris garantuoja žmogui, kad jis žino, kokia marža ir visi skaidriai mato, koks „Euribor“, ar jis didelis, ar mažas ir žino, kaip susidaro ta palūkanų norma. Yra skirtingi modeliai, įvairūs modeliai gali būti svarstomi pas mus, bet visada bus ir ta kita pusė“, – pridūrė ji.
LBA vadovė taip pat teigė, kad Lietuvos finansų sistemos likvidumas šiuo metu yra labai didelis, dėl to indėlių palūkanų augimas yra lėtesnis nei paskolų. Visgi, pasak jos, matoma ir indėlių palūkanų augimo tendencija.
„Likvidumas (...) išaugo per kovido pandemiją, jei lygintume su Latvija ar Estija, kitomis šalimis, tai yra vienas didžiausių šuolių likvidumo ir tai lemia, kad palūkanų normos už indėlius augimas yra šiek tiek lėtesnis nei, pavyzdžiui, „Euribor“. Bet tendencija augimo šiek tiek matoma, palūkanų normos už indėlius irgi pradėjo augti maždaug nuo vasaros vidurio. Nuosekliai, po truputį auga“, – sakė E. Čipkutė.
Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, šiuo metu bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei paskolų – anot jo, neįprastai didelis likvidumas sparčiai augant pagrindinėms palūkanų normoms sudaro netipines aplinkybes, lemiančias kai kurių bankų neplanuotą grąžą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, jog Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno – maždaug 2,5-3 kartus daugiau nei paprastai.
E. Čipkutė sako, jog kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti.
„Matome, kad įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali skirtingai atsiliepti konkrečioms ekonomikos sritims. Tad šiuo metu kalbėti apie galimus finansų sektoriaus rezultatus už visus 2023 metus per anksti“, – komentare BNS sakė E. Čipkutė.
Pasak G. Skaistės, jei bankų pelnai ir toliau augtų, bus svarstoma galimybė imtis fiskalinių priemonių, pavyzdžiui, įvesti solidarumo mokestį.
Tokia priemonė, pasak ministrės, turėtų būti tikslinė ir terminuota – ji galiotų, kol bus išskirtinės aplinkybės dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių, o sprendimas būtų derinamas su Lietuvos banku, kad jis neturėtų neigiamos įtakos bankų veiklai ir finansiniam stabilumui.
„Kalbant apie solidarumo mokestį čia biudžeto perskirstymo klausimai, mes šiuo klausimu pozicijos sektoriaus neformavome“, – BNS pirmadienį sakė E. Čipkutė.
Ji priminė, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau nuo 2020 metų į šalies biudžetą moka trečdaliu didesnį pelno mokestį nei kitos įmonės – jų pelnas apmokestintas 20 proc. vietoje įprastinių 15 procentų.
Lietuvos bankas, be to, siūlo nuo 0,1 proc. iki 0,8 proc. didinti įmokas į Indėlių draudimo fondą, peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį, taip pat siekti, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų būtų fiksuojama ilgiau nei vieneriems metams patrauklesnėmis sąlygomis.
Komentuodama šį siūlymą E. Čipkutė sako, kad tai viena iš idėjų, apie kurią būtų galima diskutuoti.
„Jei bus tokie teisės aktų pasiūlymai teikiami, mes dalyvausime diskusijose ir pateiksime komentarus, nes labai priklauso ir nuo detalių, apie ką kalbame, kokius dydžius, terminus. Viskas priklausys nuo visų aspektų, nes šiuo metu pateikta tik idėja ir kaip suprantame, jos tikslas – greičiau pasiekti tikslinį lygį Indėlių draudimo fondo, kuris nustatytas įstatyme“, – BNS teigė E. Čipkutė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Navickas: pieno rinkoje gerų ženklų nematome3
Pieno rinkoje daug žadančių gerų ženklų nematyti, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, į Briuselį atvykęs tatis dėl finansinės Europos Komisijos (EK) paramos Lietuvos pieno ūkiams. ...
-
Finansų ministerija mažina BVP augimo prognozę iki 0,5 proc., infliacijos – iki 8,5 proc.
Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadien...
-
Darbą pradeda antroji Lietuvos komercijos atašė Prancūzijoje
Siekiant sustiprinti Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą strategiškai svarbioje Prancūzijos rinkoje, plečiamas mūsų šalies komercijos atašė tinklas šioje šalyje. Nuo šiandien, kovo 20 d., Lietuvos Respubli...
-
Lietuvos bankas: bankuose mažėja paskolų paklausa
Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. ...
-
Taryba: bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją
Konkurencijos taryba pareiškė, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją, be to, ji siūlo gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą. ...
-
Siekiant pritraukti naujų investuotojų siūloma plėsti Kauno LEZ4
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Kauno laisvosios ekonominės zoną (LEZ) padidinti iki 1054 hektarų (ha), prie dabartinės 534 ha teritorijos prijungiant dar 520 ha. ...
-
Lietuvoje siūloma leisti registruoti didesnius mažuosius orlaivius4
Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos gali nebereikėti registruoti didesnių orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leistų orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko. ...
-
Tarnyba: Šiaulių rajono įmonėje „Delikatesas“ – šiurkštūs pažeidimai8
Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė šiurkščių higienos bei kitų pažeidimų Šiaulių rajone, Joniškyje, veikiančioje žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ mėsos perdirbimo įmonėje. ...
-
LEA: per savaitę elektra Lietuvoje atpigo 22 proc., dujų kaina kito nežymiai1
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 1 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Analitikas apie įtampą dėl bankų: prasideda raganų medžioklė9
Neslūgstant įtampai dėl bankų, Europos Centrinis Bankas (ECB) pozicijos nekeičia. Kaip ir žadėta, bazinės palūkanų normos keliamos puse procentinio punkto. Taigi „Euribor“ palūkanų norma jau sieks tris su puse proc. Ar gegužę vėl gal...