G. Skaistė: papildomos pajamos iš bankų pelno galėtų būti skirtos krašto apsaugai

Ministrės teigimu, dėl karo Ukrainoje, atsako į jį, pandemijos ir kitų priežasčių galintys susidaryti pelnai gali būti netikėti ir patiems bankams, nes tokie pelnai nepriklauso nuo jų priimtų verslo sprendimų.

„Dėl to stebime situaciją, jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę šiuos disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis. Pavyzdžių jau yra ir kitose šalyse, manau, svarstysime ir vertinsime galimybes tam tikro europinio solidarumo įnašo analogo bankų sektoriuje. Jei tokia priemonė būtų įvertinta kaip tikslinė, jei atsirastų, turėtų būti terminuota tol, kol egzistuoja išskirtinės aplinkybės“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Skaistė.

Pasak jos, šis sprendimas būtų derinamas su Lietuvos banku, kad jis neturėtų neigiamos įtakos bankų veiklai ir finansiniam stabilumui.

G. Skaistės teigimu, papildomos valstybės biudžeto pajamos iš neplanuotų bankų pelnų galėtų būti skiriamos krašto apsaugos stiprinimui.

„Kadangi situacija susidarė dėl karo invazijos, valstybė taip pat turi papildomų neplanuotų ir terminuotų papildomų išlaidų šioje srityje, išlaidos krašto apsaugai, investicijoms į gynybą, pasirengimą sąjungininkų brigados priėmimui“, – teigė ministrė.

Jos teigimu, ministerijos Iždo departamentui nurodyta įvertinti galimybę per bankus gyventojams platinti Vyriausybės iždo vekselius – iki šiol ši priemonė dėl aukštų bankų komisinių buvo finansiškai nepatraukli, palyginti su kitomis galimybėmis pasiskolinti rinkoje, tačiau yra signalų, kad komisiniai galėtų būti mažesni.

„Įvertinsime galimybes platinti Vyriausybės iždo vekselius ir taip suteikti galimybes Lietuvos žmonėms gauti palūkanas skolinant valstybei“, – sakė G. Skaistė.

„Ateityje per bendrą iždo sąskaitą, kuri šiuo metu konstruojama, (...) manome, kad galėsime pasiūlyti be tarpininkų teikti tokias taupymo priemones Lietuvos gyventojams ir padaryti jas labiau patrauklias tiek ir besiskolinančiam subjektui, tiek ir žmonėms, kurie nori gauti papildomų pajamų“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Lietuvoje virš 90 proc. žmonių paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis. Pasak G. Skaistės, galima tobulinti dabartinį reguliavimą, kad būtų galima skolintis už fiksuotas palūkanas. Dėl to bus sprendžiama pavasarį.

„Dabartinė situacija ir jos tendencijos (...) rodo, kad bankai proaktyviai nesiūlo šito produkto ir, manau, papildomas reguliavimas žmonėms galėtų suteikti papildomų galimybių“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos bankui (LB) siūlant svarstyti didinti bankų įmokas į Indėlių draudimo fondą, ministrė teigė, jog bus vertinama, kad šiuo metu yra tinkamas laikas tą daryti.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau, anksčiau skelbė Lietuvos bankas.

„Luminor“ pranešė per visus 2022 metus Baltijos šalyse uždirbęs 124,7 mln. eurų grynojo pelno – 66,9 proc. daugiau nei 2021 metais, „Swedbank“ Lietuvoje – 143 mln. eurų, arba 64 proc. daugiau, SEB bankas – 172,3 mln. eurų grynojo pelno – 49 proc. daugiau.