Lietuvos bankas siūlo didinti bankų įmokas į fondą, peržiūrės krepšelį, svarsto apie laikiną mokestį

LB teigia peržiūrėsiantis reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį. Be to, jei bankų pelnas sparčiai augtų ir 2023 metais, reikėtų jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuotis.

Centrinis bankas ketina imtis peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų būtų fiksuojama ilgiau nei vieneriems metams patrauklesnėmis sąlygomis.

„Manome, kad reikia imtis fiksuotųjų palūkanų normos produktų peržiūros, žiūrėti kitų šalių patirtį ir galvoti, kaip reikėtų keisti reguliavimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Kita plati kryptis yra veiksmai dėl nelaukto pelno. Pirmas dalykas, aptarėme su finansų ministre Finansų rinkos patariamojoje komisijoje dėl indėlių draudimo fondo stiprinimo, nustatant didesnę įmoką“, – pridūrė jis.

Manome, kad reikia imtis fiksuotųjų palūkanų normos produktų peržiūros, žiūrėti kitų šalių patirtį ir galvoti, kaip reikėtų keisti reguliavimą.

Pasak G. Šimkaus, didesnė įmoka leistų greičiau pasiekti nacionalinį tikslą – 2 proc. apdraustų indėlių sumos. Šiuo metu metinė įmokos norma siekia 0,1 proc., LB siūlo svarstyti didinti normą iki 0,8 proc., kad ji užtikrintų europinį tikslą.

G. Šimkaus teigimu, neįprastai spartų šalies bankų pelno augimą lėmė ne tik verslo sprendimai, bet ir susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, todėl bankai raginami formuoti finansinių paslaugų kainodarą socialiai atsakingai.

„Noriu paraginti finansų rinkos dalyvius atsižvelgti, kad yra išskirtinė situacija, todėl kad yra aukšta palūkanų normų aplinka, kad kai kuriuose rinkos dalyviuose susiformuoja nelauktas pelnas, todėl formuoti kainodaros sprendimus solidariai ir suprantant socialinės atsakomybės svarbą“, – sakė G. Šimkus.

„Jei šios tendencijos tęstųsi 2023 metais, tikslinga ieškoti priemonių, kai nelauktąją pelno dalį perskirstyti fiskaliniais sprendimais“, – pridūrė jis.

Pasak G. Šimkaus, šiuo metu bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei paskolų, o šį perteklių laiko daugiausiai centriniame banke. Anot LB vadovo, neįprastai didelis likvidumas sparčiai augant pagrindinėms palūkanų normoms sudaro netipines aplinkybes, lemiančias neplanuotą grąžą kai kuriems bankams.

„Turime išskirtinius dėl pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą padarinius, kurie suformuoja išskirtinę situaciją, kad infliacija šoko į viršų labai greitai, palūkanų normų didinimas yra pakankamai greitas turint omenyje, kad Lietuvoje dominuoja kintamos palūkanų normos, sukauptas didžiulis perteklinis likvidumas, tai gana greitai atsispindi pajamų pusėje ir pakankamai  lėtai – įsipareigojimų pusėje“, – sakė G. Šimkus.

„Tai sudaro tam tikras netipines aplinkybes, kuriose atskiri bankai gali net ir to nenorėdami, neplanuodami netikėtai patirti didesnę grąžą nei būtų įprastu laiku“, – pridūrė jis.

LB vadovo teigimu, šiemetinė išskirtinė situacija gali lemti, kad bankų pelnas augtų ir toliau, o augimas šiemet, palyginti su praėjusiais, galėtų siekti du kartus.

G. Šimkus taip pat kalbėjo, kad didžiąją dalį paskolų Lietuvoje teikta keli bankai, o būsto paskolas teikia septyni bankai. Be to, indėlių palūkanos atskiruose bankuose yra skirtingos, todėl reikėtų siekti alternatyvų, ieškoti galimybių gauti finansines paslaugas kitose institucijose.

„Yra alternatyvų taupyti, viena priemonė – taupyti įsigyjant žemos rizikos finansinius instrumentus, kad ir Lietuvos Vyriausybės leidžiamas obligacijas“, – sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovas taip pat užsiminė, kad Lietuvos banko svetainėje netrukus turėtų būti skelbiamos kredito įstaigų siūlomos indėlių palūkanų normos, kurios turėtų leisti greičiau ir paprasčiau jas palyginti.

Dar prieš porą savaičių didieji bankai už indėlius siūlė vos 0,2–0,6 proc. palūkanas. Tačiau po kritikos situacija ėmė keistis.

Šiaulių bankas pirmadienį pranešė padidinęs visų terminų indėlių palūkanas, pavyzdžiui, vienerių metų trukmės indėlio „Plius“ (neatšaukiamo) palūkanos siekia 1,75 proc., dvejų metų – 2 proc., o ketverių metų ir ilgesnių – 3 proc.

SEB bankas už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį eurais dabar mokės 1,25 proc., už ilgesnius nei dvejų metų indėlius – 1,5 proc.

„Luminor“ už 12 mėnesių indėlį siūlo 1 proc. palūkanas. „Swedbank“ indėlių palūkanos sausio 27 dieną siekė vos 0,2 proc. Tačiau banko atstovai informavo, kad artimiausiu metu bankas planuoja jas peržiūrėti, skelbė 15min.lt.

Pasak portalo, kredito unijose ir kitose mažesnėse finansų įstaigose metams indėlį galima padėti su 2,8–2,9 proc. palūkanų norma, dvejų ir daugiau metų laikotarpiui – iki 3,1–3,5 proc.