LBA vadovė: bankai turės skubiai keisti IT sistemas, bet solidarumo mokestį sumokės laiku

Eivilė Čipkutė sako, jog dėl to sutarta Mokesčių inspekcijos ir asociacijos narių susitikime pirmadienį.

„Sutarėme, kad mokesčių inspekcija duos šiek tiek laiko perdaryti informacines sistemas. Suprantame, kad yra per mažai jau laiko keisti iki mokėjimo“, – po susitikimo BNS sakė E. Čipkutė.

Anot jos, bankai jau buvo parengę savo sistemas, tačiau dėl naujo išaiškinimo yra priversti jas keisti.

„Kredito įstaigos jau buvo pasirengusios ir savo informacines sistemas, ir finansinėse atskaitomybėse buvo atspindėję mokestį pagal ankstesnius išaiškinimus, ta informacija buvo pateikta biržos investuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tie pakeitimai iš esmės keičia dalykus, visa tai reikės vėl peržiūrėti, perdaryti – tik kelios dienos likusios yra“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė sako, jog bankams dėl naujo VMI išaiškinimo prireikus tikslinti deklaraciją, tam jie turės papildomą mėnesį ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

„Sutarėme, kad  įnašo mokėtojai deklaruos ir sumokės avansinį įnašą įstatymo nustatytu terminu, tačiau jei dėl patikslinto VMI išaiškinimo perskaičiavus avansinį įnašą reikės patikslinti deklaraciją, įnašo mokėtojai tai padaryti galės per vieną mėnesį, per kurį patikslinus deklaraciją jie nebus finansiškai baudžiami – bus atleisti nuo delspinigių. Toks sutarimas tenkino visas šalis“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Virvilienė.

Penktadienį LBA pranešė, kad nauja tvarka į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukia lizingo, faktoringo ar obligacijų, nors prieš kelis mėnesius VMI naująjį įstatymą aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeitė mokesčio skaičiavimo logiką.

„Pagal ankstesnius keturis išaiškinimus į kreditavimo sutarties apibrėžimą įdėjo lizingas, faktoringas, obligacijos, o ketvirtadienį ta pozicija pasikeitė ir dabar lizingas, faktoringas, obligacijos neįeina į kreditavimo sutarties apibrėžimą“, – sakė E. Čipkutė.

Dėkojame Mokesčių inspekcijai, kad ji stengiasi atsakyti į tuos klausimus, bet situacija akivaizdžiai rodo, kad valstybės institucijos pačios nebuvo pasirengusios šiam mokesčiui.

 

E. Čipkutė dar liepą BNS sakė, kad daugiausia klausimų kyla dėl mokesčio taikymo naujoms paskoloms – neaišku, kas yra naujas kreditavimas – paskolos papildymas ar pratęsimas.

Pagal įstatymą solidarumo įnašas neskaičiuojamas nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims.

Naujas skaičiavimo išaiškinimas, pasak LBA vadovės, keičia mokesčio dydį: „Taip, keičia“.

Asociacijos nuomone, dabar solidarumo mokestis turėtų didėti, nes sumažėjo naujo kreditavimo išimčių, kurioms anksčiau buvo priskirtas lizingas, faktoringas ir obligacijos, tačiau tikslias sumas žinos tik VMI.

E. Čipkutės teigimu, kredito įstaigos pasirengusios mokestį sumokėti iki rugpjūčio pabaigos, tam būtinas deklaracijų formas VMI joms turėtų pateikti antradienį. 

„Kredito įstaigos (...) žinoma, kad savo prievolę vykdys, tačiau yra galimybė patikslinti deklaracijas, nes šiuo metu kaip tik vykdomi tikslinimai pagal naujus išaiškinimus (..,) Tai dar nėra deklaracijos formos, kurią Mokesčių inspekcijai teikti, Mokesčių inspekcija tikisi, kad rytoj mokesčių mokėtojams pateiks tą formą“, – pirmadienį BNS teigė E. Čipkutė.

Pasak jos, situacija, kai iki prievolės vykdymo likus kelioms dienoms nežinoma mokesčio skaičiavimo tvarka, rodo, kad valstybės institucijos tam nebuvo pasirengusios.

„Dėkojame Mokesčių inspekcijai, kad ji stengiasi atsakyti į tuos klausimus, bet situacija akivaizdžiai rodo, kad valstybės institucijos pačios nebuvo pasirengusios šiam mokesčiui, nes trunka laiko išaiškinti, ką rengėjai turėjo omeny ir kaip čia tą mokestį apskaičiuoti“, – BNS teigė ji.

Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų iki kitų metų pabaigos surinkti apie 400 mln. eurų ir papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.