Ministras pripažino, kad po itin kritiškos Audito rūmų ataskaitos dėl Ignalinos AE uždarymo, reikės daug diskutuoti su Briuseliu, kad finansavimas būtų pakankamas.

Lietuva turi teisinį pagrindą gauti paramą, mat Ignalinos AE priešlaikinis uždarymas buvo stojimo į ES sąlyga, dėl to, kokia forma tas finansavimas turėtų būti suteikiamas, reikės diskutuoti.

"Iš principo siūlymas susideda iš dviejų dalių – pirmoji reiškia, kad turėtų būti didesnis nacionalinis kofinansavimas. Antroji dalis, kurią pavyko sudėlioti su kitomis šalimis, – tai, kad jeigu nebūtų atskiros biudžetinės eilutės uždarymui, reikėtų ieškoti kitų alternatyvių ES paramos formų. Audito rūmų nuomone, atskira biudžeto eilutė nėra tinkamiausia forma. Tai ir yra mūsų diskusijų su EK erdvė. Audito rūmų išvados nėra privalomojo pobūdžio, tačiau jos yra svarbios politiškai ir techniškai pačiai Komisijai", – aiškino Ž.Vaičiūnas.

Ignalinos AE – pirmoji pasaulyje branduolinė jėgainė, prieš laiką sustabdyta dėl joje sumontuotų rusiškų RBMK reaktorių. Pirmasis jos reaktorius buvo išjungtas 2004 m. gruodžio 31 d., antrasis – 2009 m. gruodžio 31 d., o galutinai ši elektrinė bus uždaryta iki 2038 m.

Lietuvai, Bulgarijai ir Slovakijai stojant į ES, viena iš sąlygų buvo aštuonių nesaugiais laikomų reaktorių uždarymas trijose atominėse elektrinėse. Kadangi tai toms valstybėms tapo didele finansine našta, 1999 m. ES sutiko finansuoti jų uždarymą.

Tačiau Ignalinos AE uždarymo procesas Lietuvoje apaugo skandalais, dėl kurių dalis įtakingų energetikos ekspertų kaltina Lietuvos valdžią.

Energetikos ekspertas profesorius Jurgis Vilemas yra sakęs, kad, vadovaujant Andriaus Kubiliaus vyriausybei, kai buvo įsteigta Energetikos ministerija, kuriai ėmėsi vadovauti Arvydas Sekmokas, uždarymo procesas ėmė strigti. "Buvo išvaikyti specialistai ir į jų vietas pasodinti kiti, išpūstas konfliktas su "Nukem", nutraukta krūva projektų. Dėl to nuomonė apie mus tarptautiniu lygiu smarkiai pasikeitė", – kalbėjo akademikas.

Pernai rudenį Audito rūmai paskelbė, kad jėgainės uždarymo projektai pernelyg smarkiai vėluoja, o jų finansavimas nėra efektyvus. Auditoriai netgi pasiūlė nuo 2020 m. nebetęsti uždarymo finansavimo programų.

"Esu susirūpinęs, kad pagrindinių branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimas vėlavo, kad vis dar yra finansavimo trūkumų ir kad nepasiekta pakankama pažanga galutinai šalinant didelio radioaktyvumo atliekas", – 2016 m. rugsėjį pareiškė Europos audito rūmų narys Philas Wynnas Owenas.