Po rusų invazijos į Ukrainą 2022-aisiais ES pareigūnai, siekdami kovoti su dezinformacija, uždraudė Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai vykdyti transliacijas bloke, taip pat ir internetu.

Tačiau praėjus daugiau nei trejiems metams, Londone įsikūrusio analitinio centro „Institute for Strategic Dialogue“ (ISD) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad „sankcionuotos žiniasklaidos priemonės vis dar aktyviai veikia ir yra prieinamos“ įvairiose ES šalyse.

Ataskaitoje teigiama, kad „Rusijos valstybinė žiniasklaida ir toliau aktyviai veikia internete ir kelia nuolatinį iššūkį Vakarų demokratijoms“, o interneto paslaugų teikėjų taikomas blokavimas „iš esmės neveiksmingas“.

ES sankcijomis uždraustos RT, anksčiau žinoma kaip „Russia Today“, ir „Sputnik“ žiniasklaidos organizacijas, taip pat kitus valstybės kontroliuojamus kanalus, naujienų agentūras ir laikraščius, kaltinamus informaciniu karo kurstymu.

Kiekviena ES valstybė narė yra atsakinga už tai, kad interneto paslaugų teikėjai įgyvendintų blokavimą.

Tačiau ISD ataskaitoje Europos Komisija (EK) kritikuojama už tai, kad nesugebėjo sudaryti „galutinio įvairių domenų iteracijų“ arba svetainių adresų, kuriuos naudoja kiekvienas subjektas, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl to šalys ir interneto paslaugų teikėjai „neturi gairių, reikalingų veiksmingam ir tikslingam įgyvendinimui“.

Joje sakoma, kad nustatytos 26 žiniasklaidos priemonės, kurioms taikomos sankcijos, tačiau jos turi 58 skirtingus interneto domenus.

ISD paragino EK pateikti „nuolat atnaujinamą ir viešai prieinamą“ visų atitinkamų domenų sąrašą ir įtraukti jį į sankcijų paketus bei sankcionuojamų subjektų suvestinę internete, kad būtų paspartintas sankcijų vykdymas.

Ataskaita apėmė Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją, kiekvienoje iš jų išbandant tris populiariausius interneto paslaugų teikėjus.

Pasak tyrėjų, Rusija siekė apeiti sankcijas taikydama įvairias taktikas, įskaitant veidrodines svetaines su skirtingais adresais ir Vakarų žiniasklaida apsimetančių svetainių tinklą, žinomą kaip „Pravda“, kuris naudoja pokalbių robotus, kad pasiektų platesnę auditoriją.

ISD paragino ES stebėti subjektų, kuriems taikomos sankcijos, veiklą socialiniuose tinkluose ir sekti kitas prorusiškas paskyras.

Ataskaitoje nustatyta, kad Slovakija, kurios ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) yra žinomas dėl savo prorusiškos pozicijos, „prasčiausiai pasirodė vykdymo užtikrinimo srityje“ – šalyje visi sankcijų domenai buvo prieinami atliekant bandymus.

Antroje vietoje pagal rusiškų svetainių prieinamumą buvo Lenkija, kurioje buvo prieinama bent 50 domenų.

Ataskaitoje teigiama, kad veiksmingiausi šiuo klausimu buvo Prancūzijos ir Vokietijos interneto paslaugų teikėjai.

Dauguma sankcionuotų domenų buvo mažai lankomi – per mėnesį Europos Sąjungoje jie sulaukdavo mažiau nei tūkstančio peržiūrų, tačiau penkiuose domenuose per mėnesį apsilankydavo daugiau nei 50 tūkst. lankytojų iš Vokietijos.