- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST skelbia, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Eltai teigė, kad tos sprendimas nuliūdino, tačiau susitarti su latviais dar lieka vilčių.
„Latvija ieškos kelių, kaip galės prekiauti su trečiosiomis šalimis, toks yra sprendimas. Trečiosios šalys pagal apibrėžimą mūsų regione yra Rusija ir Baltarusija“, – Eltai sakė V. Poderys.
Anot parlamentaro, iš kitos sistemos nupirktoje elektroje tokiu atveju įsimaišys ir elektra iš Astravo AE, jei ši sėkmingai bus paleista.
V. Poderys teigė, jog yra labai gaila, kad nėra vienybės tarp Baltijos šalių, tačiau tikino, kad galimybių susitarti su latviais dar yra.
„Vienaip ar kitaip susitarti su latviais lieka tikimybė. Tikiu, kad tiek užsienio reikalų, tiek energetikos ministrai tuo užsiims skubiai. Šio sprendimo neužtenka, nes AST turi ieškoti kelių, kaip kartu su Estija ir Lietuva tai realizuoti. Tai nėra taip paprastai, kad paėmė ir nutarė, ir viskas aišku“, – Eltai sakė V. Poderys.
Tuo tarpu Estijos pozicija šiuo klausimu nėra aiški. Seimo nario teigimu, dar pavasarį estai taip pat ieškojo būdų, kaip prekiauti Astravo AE gaminama elektra.
„Labai įdomu, ką estai galvoja, nes pavasarį buvo žinių, kad ir jų dalis energetikų ieškojo kelių, kaip čia būtų galima prekiauti. Labai įdomu, kokia bus vieninga ir oficiali jų pozicija, kurios aš nežinau dabar“, – sakė V. Poderys.
„Kad nėra vieningumo, tokie nuogąstavimai visada buvo“, – pridūrė V. Poderys.
ELTA primena, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.1
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?7
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...