Laisvadienis Lietuvos ekonomikai kainuos apie 100 mln. litų

Apytiksliai šimtas milijonų litų, galbūt kiek daugiau – tiek nuostolių, pasak ekonomistų, patirs Lietuvos ekonomika, kol ilsėsimės gegužės pirmąją. Šįmet dėl padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir bendros geresnės ekonominės būklės neišnaudotas ekonominis potencialas per šventes bus didesnis nei pernai, rašo 15 min.lt.

Ekonomistai per nedarbo dieną nesugeneruotas pajamas šalies ekonomikai skaičiuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP), kuris Lietuvoje šiemet turėtų siekti apie 115 mlrd. litų,  dalindami iš darbo dienų skaičiaus – jų apytiksliai yra apie 250. Iš viso suapvalinus gauname 500 mln. litų. Iš šio skaičiaus dar reikia atimti apie kelis šimtus milijonų – mat kai kurie verslo sektoriai per nedarbo dienas dirba, o kiti turi dar ir gerokai daugiau pelno nei nedarbo dienomis.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad kartais per vieną nedarbo dieną kai kurios paslaugų įmonės parduoda tiek, kiek per kelias darbo dienas.

„Nepamirškime, kad nedarbo dieną dirba ir visi restoranai, kaimo turizmo sodybos, žmonės žymiai daugiau keliauja ir daugiau lėšų išleidžia degalams, sumoka daugiau akcizo mokesčio“, – sako Ž.Mauricas

Anot jo, reikėtų atsižvelgti į tai, kuriuo metų laiku yra nedarbo diena. "Vasarą nuostolis mažesnis. Reikia turėti omeny, kad  pinigus reikia ne tik uždirbti, bet ir išleisti. Jei laisvadienis sutampa su geru oru ir savaitgaliu, neigiamas efektas minimalus, bet jei nedarbo dieną oras blogas ir ji yra žiemą, tuomet žmonės prasėdi prie televizoriaus, o tai neskatina šalies ekonomikos. Jei jie dar nusiperka alaus ar kito stipresnio gėrimo, dar ir kita diena būna nedarbinga“, – sako ekonomistas ir juokais priduria, kad Lietuvos ekonomikai žymiai naudingiau būtų švęsti ne valstybės Nepriklausomybės atkūrimo metines Vasario 16, o, pavyzdžiui, pusantrines rugpjūčio 16  dieną.