Artėjant šventėms vilniečiai baiminasi, kad jų artimieji negaus kalėdinių sveikinimų, o vaikų laiškai Kalėdų Senelį pasieks tik kitąmet. Paštas žada susidoroti su korespondencijos antplūdžiu.

Lietuvos paštas pripažįsta, kad laiškininkų stinga, tačiau tikina, kad visi kalėdiniai sveikinimai ir laiškai adresatus pasieks laiku. Pašto atstovai nusiteikę optimistiškai ir įsitikinę, kad šventinių sveikinimų antplūdis neišmuš jų iš vėžių.
„Kaip ir kiekvienais metais, raginsime žmones kuo anksčiau išsiųsti sveikinimus ir laiškus“, – kalbėjo Lietuvos pašto Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čepulytė.

Kasmet per šventes laiškų padaugėja beveik šešis kartus. Paklausta, ar paštas nebijo, kad šiemet nesusidoros su sveikinimų ir laiškų griūtimi, ji atsakė: „Ne pirmus metus dirbame ir visada atlaikome šventinį vajų.“

Sukasi iš keblios padėties

Vilniečiai – kitos nuomonės. „Jau dabar laiškai vėluoja, o kas bus, kai pasipils šventiniai sveikinimai, atvirukai, laiškai Kalėdų Seneliui? Kažkada dalyvavau „Bauer“ firmos akcijoje, užpildžiau anketą ir praeitą mėnesį gavau kvietimą į pristatymą. Tik laiškas atėjo praėjus savaitei po renginio“, – piktinosi vilnietė Emilija.
Dėl vėluojančios korespondencijos skundžiasi ir kiti sostinės gyventojai, kai kurie jų pavėluotai gauna sąskaitas, kiti – diena „pasenusius“ laikraščius.
Lietuvos paštas vėluojančią korespondenciją aiškina darbuotojų trūkumu. Šiuo metu šalyje dirba apie 3,5 tūkst. laiškanešių. Pasak pašto atstovės, jų trūksta dar apie 1 proc. – maždaug 70 darbuotojų.
„Didmiesčiuose paštininkų trūkumas juntamas labiausiai. Miestuose problemos kyla, jei trūksta bent vieno laiškanešio“, – sakė J.Čepulytė.
Išėjus darbuotojui, darbo krūvis padidėja kitiems laiškanešiams, korespondenciją išnešioja pakaitiniai paštininkai, kai kuriuose poskyriuose laikinai keičiamas darbo grafikas, o kartais į pagalbą pasitelkiami ir atitinkamų apskričių centrinių paštų ar kitų administracijos skyrių darbuotojai.

Darbas sunkus, alga nedidelė

Nemažai darbuotojų trūksta ir rajonuose. Dėl darbuotojų stygiaus laikinai uždarytas Juodkrantės pašto skyrius. Miestelio gyventojai mokėti mokesčių važiuoja į Nidą arba Klaipėdą.
J.Čepulytė pripažino, kad šiemet darbuotojų kaita, palyginti su ankstesniais metais, įmonėje padidėjo keliais procentais. „Nepasakyčiau, kad žmonės bėga iš pašto, bet kaip ir daugelyje kitų Lietuvos įmonių, darbuotojų stygiaus problema mums labai aktuali. Darbuotojų kaita pas mus yra nemaža, apie 20 proc.“, – teigė pašnekovė. 2005-aisiais, darbuotojų kaita pašte buvo 12 proc.
J.Čepulytė sakė suprantanti, kad laiškanešių dalia sunki, o jų atlyginimai menki. Neskaičiuojant priedų už išnešiotų laiškų kiekį ir premijų, vidutinė alga siekia vos tūkstantį litų. Tiesa, moteris patikino, kad valstybės valdoma įmonė netrukus žada imtis priemonių ir stabdyti darbuotojų migraciją. Viena tokių priemonių – didinti darbuotojams atlyginimus.

Paštu pasitiki ne visi

Įmonės taip pat nėra patenkintos pašto paslaugų kokybe. Verslas gana dažnai siuntas gauna vėliau nei turėtų.
„Nemalonu, kai išsiųsta sutartis ar kiti finansiniai dokumentai adresatą pasiekia per vėlai arba iš viso nepasiekia. Dėl to gali kilti nemenkas sąmyšis, mat daugelis dokumentų yra konfidencialūs. Įmonė dėl vėluojančių dokumentų, apskaitos ar laiku nepasirašytų sutarčių gali negauti planuotų pajamų, nes rinkoje kaip džiunglėse, kas pirmesnis – tas geresnis“, – kalbėjo bendrovės „Čilija“ rinkodaros vadovas Mindaugas Gumauskas.
„Pasitaiko, kad korespondencija vėluoja ir gana dažnai, bet didelių problemų dėl to neturime. Skubius ir itin svarbius reikalus tvarkome savo jėgomis“, – sakė bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Viliūnas.
Jam pritarė ir bendrovės „Vinita“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Skardžius.
Advokatų kontoros „Baublys ir partneriai“ darbuotojai taip pat prisiminė kelis nemalonius atvejus, kai dėl vėluojančių laiškų kilo nesusipratimų. „Kelis kartus laiku neapmokėjome sąskaitų. Buvo atvejų, kai vėlavo dokumentai ir laiškai iš klientų. Bet viskas išsprendžiama telefonu“, – pasakojo biuro administratorė Kristina.
Pasak verslininkų, norėdamos išvengti nepatogumų, kai kurios įmonės pasirenka brangesnes, bet greitesnes kitų pašto tarnybų paslaugas. Tokias paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 70 bendrovių.