Žemės ūkiui nepakenks?

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, pažymėjo, kad laisvosios prekybos sutartys Lietuvos žemės ūkiui iš esmės nėra naudingos. Tiesa, jis ramino, kad CETA neturėtų padaryti žalos mūsų ūkininkams.

"Kalbant apie žemės ūkį, jokios transatlantinės sutartys nėra naudingos Lietuvai: nei su Kanada, nei su JAV. Tos sutartys kalba apie naudą vartotojui, pramonei, bet ne žemės ūkiui. Vis dėlto Kanada nekelia didelio pavojaus, nes tai yra aukštų kainų valstybė ir jų pieno sektoriuje yra palaikoma pieno supirkimo kaina bei pieno produktų kainos didelės. Taigi iš pieno ar kitų Kanados žemės ūkio sektorių grėsmės mums nėra. Gal net Lietuvai prekybos balansas bus naudingesnis. Lietuvos maisto produktai būtų konkurencingi Kanados rinkoje", – prognozavo B.Markauskas.

Anot jo, Lietuvos žemės ūkiui kur kas pavojingesnė būtų ES ir JAV Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystės sutartis (TTIP), kuri į Lietuvos rinką leistų gabenti pigesnius amerikiečių žemės ūkio produktus.

"Amerikoje toli nueita su genetiškai modifikuota produkcija, o jos kaina daug mažesnė, tad mes esame nuo Amerikos visiškai atsilikę ir būtume priklausomi nuo sėklų bei chemijos. Čia didelis pavojus. Amerikoje kainos apskritai yra mažesnės nei Europoje dėl įvairių priežasčių, todėl tie produktai būtų konkurenciškai  pranašesni prieš mūsų produktus", – kalbėjo B.Markauskas.

Ūkininkų nuogąstavimai

Ūkininkams nerimą kelia ne tik tai, kad po CETA ir TTIP susitarimų įsigaliojimo Europą užplūs pigi žemės ūkio produkcija iš Šiaurės Amerikos, su kuria bus sunku konkuruoti, bet ir tai, kad reikšmingai suprastės žemės ūkio produkcijos kokybė.

Pavyzdžiui, ES draudžiama naudoti chlorą gaminant mėsą, o Amerikoje jis naudojamas kovojant su bakterijomis. Arba leistinas augalų apsaugos priemonių naudojimas ES yra dešimt kartų mažesnis negu Amerikoje, skiriasi ir produktų ženklinimas: Europoje pagamintų produktų etiketėse pateikiama labai išsami informacija, o Amerikoje – tik bendro pobūdžio.

Pagaliau Lietuvos ir kitų ES valstybių narių žemdirbiams pasipiktinimą kelia tai, kad sprendimai Briuselyje yra priimami už uždarų durų. Žemdirbiai ir netgi pavienės ES valstybės narės negali daryti deryboms jokio reikšmingo poveikio.

Nauda pramonei

Ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad CETA daugiausia naudos turėtų atnešti Lietuvos įmonėms, dirbančioms maisto, chemijos ir baldų gamybos sektoriuose.

"Aš manau, kad laisvosios prekybos sutartys yra naudingos mažiau išsivysčiusioms šalims. Iš Kanados bus lengviau importuoti į ES, taip pat ir į Lietuvą. Vis dėlto tų kanadietiškų prekių Lietuvoje nėra daug, o pas juos gamyba brangesnė. Lietuvos gamintojams parduoti Kanadoje turėtų būti lengviau, o į Kanadą eksportuoti lietuviams yra svarbu ir galima, nes gamybos išlaidos yra mažesnės. Mūsų daugiausia tradiciniai gaminiai eitų: maistas, chemijos pramonė, baldai", – dėstė R.Lazutka.

Kita vertus, anot jo, CETA įtaką Lietuvoje tikriausiai pajus nedaug įmonių.

"Perversmo mūsų ekonomikoje nebus, tačiau vienam ar kitam mūsų gamintojui, kuris galbūt turi galimybes vežti, poveikis bus. Lietuvos rinka – maža ir mūsų gyventojai nėra pajėgūs pirkti dvigubai brangesnių prekių, pagaminamų turtingesnėse šalyse, todėl tas poveikis gali būti mažas", – teigė R.Lazutka.

Vietoj Rusijos – Kanada?

Kiti lietuvių analitikai pažymėjo, kad Rusijos rinką praradusiai Lietuvai dabar itin svarbios trečiosios rinkos.

"Kanada kaip prekybos partnerė Lietuvai nėra labai svarbi, bet tokiais atvejais atsiranda galimybė dinamiškiau plėtoti prekybos santykius su tokia gana didele rinka. Mums trečiosios rinkos yra labai svarbios eksportui perorientuoti. Bendrai eksporto apimčiai nedidėjant, mūsų eksportas į JAV padidėjo keliasdešimt procentų – tai rodo, kad vyksta svarbūs geografinės struktūros pokyčiai ir Kanada galėtų tapti dar vienu taikiniu mūsų eksporto perorientavimo politikai", – komentavo ekonomistas Gitanas Nausėda.

Nerijus Mačiulis irgi pabrėžė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams.

"Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten", – kalbėjo N.Mačiulis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Kanadą 2014 m. siekė 141,9 mln. eurų, importas – 41,9 mln. eurų.

Pernai Kanada buvo dvylikta svarbiausia ES prekybos partnerė, o Bendrija Kanadai – antra po JAV. 2015 m. bendra prekyba tarp ES ir Kanados siekė 63,5 mlrd. eurų, o paslaugų suteikta už 27,2 mlrd. eurų.

Blokuos TTIP?

Kanados premjeras Justinas Trudeau ir ES vadovai sekmadienį Briuselyje pasirašė sutartį, dėl kurios pasirašymo buvo iškilusi grėsmė, kai mažas Belgijos Valonijos regionas grasino ją palaidoti.

Po pasirašymo sutartis įsigalios laikinai, kol ją ratifikuos visos Bendrijos šalys, o šis procesas gali užtrukti ne vienus metus.

ES dar laukia sudėtingos prekybos derybos su kitomis šalimis, įskaitant dar prieštaringiau nei CETA vertinamą TTIP susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Valonijos pareigūnai įspėjo, kad niekada nepritars prekybos sutarčiai, kurioje numatytos kitokios garantijos negu naujojoje CETA.

"Dabar išmokome pamoką: patobulinus CETA, TTIP yra mirusi ir palaidota", – sakė Belgijos pietuose esančio prancūzakalbio regiono vyriausybės vadovas Paulis Magnette'as.