Paimti ir padalyti?

Vyriausybė kartu su Finansų ministerija siūlo keisti gyventojų pajamų apmokestinimą: dabar visai metinių pajamų sumai siūloma taikyti tris progresinius tarifus – 20, 25 ir 32 proc., priklausomai nuo pajamų dydžio.

20 proc. būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.

Konservatorius Dainius Kreivys teigia iš esmės nepritariantis tokiai mokesčių pertvarkai, kokią šiuo metu siūlo Vyriausybė. Tačiau iš viso siūlomo mokesčių reformos paketo progresinis apmokestinimas jam kliūna kone labiausiai. Kaip sako parlamentaras, tai yra paprasčiausias pavydo mokestis. „Tuos, kurie daugiau uždirba, daugiau ir apmokestina, – dėsto D. Kreivys. – Manau, tie, kurie daugiau uždirba, proporcingai daugiau ir sumoka.“

„Baudžiami tie, kurie daugiau uždirba, t. y. ypač jaunimas, kuris geba kurti įmones, startuolius ir t. t. […] Taip pat žmonės, atvažiuojantys į Lietuvą, kurių aukštesnės kompetencijos, galintys uždirbti daugiau ir duoti tam tikros naudos mūsų šalies ekonomikai. Klausimas, ar šie žmonės dar norės atvažiuoti į Lietuvą ir čia dirbti“, – svarsto Seimo narys.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sako labai pasigedęs analitinės diskusijos, ekspertinio mokesčių pertvarkos ir su ja susijusių galimų rizikų įvertinimo. „Galiu pasakyti, šita mokesčių reforma yra labai spontaniška. Matant, kokia yra susidariusi geopolitinė situacija, […] mano manymu, dabar apskritai reikia susilaikyti nuo mokesčių reformos, susitelkti, pavyzdžiui, ties kova su šešėliu statybų sektoriuje ir ieškoti kitų gynybos fondo finansavimo šaltinių. Jeigu kalbame apie reikiamus 1 mlrd. 200 mln. eurų, galime jų paimti iš skolintų pinigų, ES dabar leidžia 1,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) paimti“, – dėsto parlamentaras.

Pasak liberalo Andriaus Bagdono, kalbant apie visą valdančiųjų siūlomą mokestinį paketą, net ir ekonominio išsilavinimo neturintiems žmonėms akivaizdu, kad toli gražu ne visi surenkami mokesčiai bus skiriami gynybai, – socialdemokratai tiesiog vykdo savo rinkiminius pažadus. „Žadėjo didesnį perskirstymą, vadinasi, iš vienų paims daugiau pinigų, o kitiems juos padalys. Tai jie ir daro, ir man dėl to labai gaila, nes tas žmogus, kuris sunkiai dirba ir moka gyventojų pajamų mokestį (GPM), tie žmonės, kurie su individualia veikla prisiima visas rizikas, iš esmės visi ir taip moka mokesčius“, – sako A. Bagdonas.

„Šalies ekonomika puikiai veikia – kelerius metus iš eilės surenkame 1 mlrd. eurų daugiau nei planuota, nes žmonių pajamos auga labiausiai visoje ES, procentiškai žiūrint. Vadinasi, ir gyventojai sumoka gerokai daugiau GPM net tarifui nepasikeitus“, – pabrėžia parlamentaras.

Realybė: A. Butkevičiaus teigimu, dabar perregistruoti savo turtą kitoje šalyje yra labai paprasta, patogu kartais ten išsiųsti darbuotojų, įsteigti biurą, bet didžiąją veiklos dalį ir toliau vykdyti Lietuvoje. / A. Ufarto / ELTA nuotr.

Visų pajamų sumavimas

Mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagal siūlomą projektą būtų sumuojamos ne tik su darbo užmokesčiu susijusios gyventojų pajamos, bet ir kitos pajamos, pavyzdžiui, paveldėjus tam tikrą turtą arba atlikus vienkartinius sandorius. Vadinasi, būtų sumuojamos visos metinės pajamos, o galutinis mokėtinas GPM dydis būtų apskaičiuojamas pagal naująją tarifų sistemą.

A. Butkevičius teigimu, siūlymas sumuoti visas pajamas demonstruoja mokesčių sistemos neišmanymą. „Pavyzdžiui, dovanojamas turtas yra apibrėžiamas visai kitais įstatymais, kai kuriose šalyse yra nustatomi tam tikri tarifų dydžiai nuo įgyto, dovanoto turto. Jei kalbame apie paveldėjimą, kai kuriose šalyse, jeigu turtą paveldi artimiausi šeimos nariai, tai nemokama, nebent tas turtas parduodamas per labai trumpą laikotarpį“, – teigia parlamentaras.

„Jei gerai prisimenu, Didžiojoje Britanijoje mokesčių inspektoriui yra suteikta teisė įvertinti, kaip su turtu pasielgė paveldėtojas. Yra atvejų, kai nori ar nenori tu perimi tą turtą, todėl ir vertinama, ar to turto išlaikymas reikalauja išlaidų, ar komerciškai apsimoka jį parduoti. Jokiu būdu tokios pajamos negali būti sumuojamos su darbo pajamomis“, – įsitikinęs A. Butkevičius.

Partijos „Nemuno Aušra“ atstovas Dainoras Bradauskas teigia, kad „aušriečiai“ kovojo dėl kai kurių išlygų: „Pavyzdžiui, kad pardavus nekilnojamąjį turtą (NT), kuris yra išlaikytas penkerius metus, ar įmonės akcijas, kurios taip pat yra išlaikytos penkerius metus, nebūtų apmokestinamos ir tokiems atvejams nebūtų taikomi progresiniai skaičiavimai.“

Į numatomas GPM mokesčio ir visų pajamų sumavimo permainas sureagavo ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas: anot jo, tai gali skaudžiai kainuoti šalies ūkininkams. Ministras netgi pareiškė, kad sieks, jog ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis, o daliai jų galbūt netgi vertėtų perregistruoti savo veiklą kaip uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar mažąją bendriją (MB).

Šį kartą mokestinių tarifų padidinimas yra drastiškas, galima taip sakyti, bet tikrai nepieščiau juodojo scenarijaus.

A. Butkevičiaus įsitikinimu, jei ūkininkai pradės pereiti prie MB statuso, tai tik patvirtins, kad valstybėje iš tiesų priimami netinkami sprendimai. „Ūkininkas praktiškai yra fizinis asmuo. Jeigu pradės pajamas sumuoti, savaime suprantama, kad įsigijęs didžiulę žemės ūkio techniką arba pastatus, o vėliau juos pardavęs sumokės gerokai daugiau… Čia taikoma visai kita apskaita, priklauso, kokią tvarką ūkininkas pasirenka, ar deklaruoja visas išlaidas, ar jis išminusuoja tam tikrą procentinę dalį ir nuo likusių pajamų jau moka mokesčius. Žinote, su MB vėl yra kitas klausimas – moki mokesčius kai išimi tam tikrą dalį pinigų“, – suprasti painių apmokestinimo schemų logiką bando Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.

„Čia gal irgi yra vienas iš pavyzdžių, kad mokesčių reforma reikalauja ilgos diskusijos. Reikėtų pasimokyti iš skandinavų – iki dvejų metų svarsto ir diskutuoja, mokslas, verslas, politikai įsijungia, o ne taip, kad susirinko darbo grupė, vienas vieną pasiūlymą pateikia, kitas – kitą, o finansų ministras tuose debatuose nedalyvauja. Paskui, iki posėdžio likus dviem dienoms, jis pateikia įstatymo projektus svarstyti, – sako A. Butkevičius. – Kažkas blaiviu protu nesuvokiamo.“

Tomas Tomilinas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasaulinė praktika

Vis dėlto Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigia, kad GPM pertvarka yra mažiausiai politinių nesutarimų koalicijoje keliantis klausimas, nes visos partijos deklaravo, kad progresinė mokesčių sistema, kai apmokestinama visų asmens pajamų suma, yra logiškiausia ir labiausiai pasaulyje paplitusi.

„Ji turi papildomos socialinės naudos – turtingi žmonės moka šiek tiek didesnius tarifus ir tai mažina socialinę atskirtį, atsiranda papildomų galimybių finansuoti viešąjį sektorių – kelius, gynybą, švietimą ir sveikatą. Pelnas ir pridėtinė vertė kuriama tose valstybėse, kur yra stiprus viešasis sektorius, mūsų žmonės emigruoja ten, kur yra progresiniai mokesčiai“, – tikina T. Tomilinas.

„Taip daro JAV, Europa, taip daro Lenkija, Latvija ir Estija. Pas mus šiuo metu 32 proc. tarifas labai aukštoms pajamoms, tad progresinė sistema nėra iki galo įgyvendinta“, – sako jis.

Anot parlamentaro, labai svarbu suprasti, kad papildomi tarifai atsiranda tik tam tikrą labai aukštą ribą viršijančioms, o ne visoms pajamoms. „Lenkijoje progresiniai tarifai atsiranda nuo 30 tūkst. eurų per metus, o pas mus vos ne nuo trigubai aukštesnių pajamų. Aukštesni GPM tarifai paveiks iš viso vos 2 proc. Lietuvos gyventojų. Mes kelis dešimtmečius verkiame, kad Lietuvoje per didelė socialinė ir regioninė atskirtis, nėra iš ko išlaikyti ligoninių ir mokyklų, policijos, kultūros darbuotojų, tai gal pagaliau padarykime tą elementarią sistemą, kurią turi visos šalys“, – argumentus dėsto T. Tomilinas.

Mokesčių pertvarka kartu reiškia, kad individualios veiklos apmokestinimas gali išaugti nuo 15 iki 32 proc. A. Butkevičius pabrėžia, kad toks šuolis yra reikšmingas, nes reikia suprasti, kad patys darbo vietas susikuriantys žmonės turi įvairių rizikų. „Tam tikras veiklas atliekant tam tikrais laikotrapiais gali būti taip, kad neturėsi pajamų savaitę, mėnesį arba du, ir tau reikės mokėti tam tikrus mokesčius, norint užsitikrinti tam tikrą socialinį draudimą arba sveikatos apsaugos draudimą“, – jautrius individualios veiklos niuansus primena parlamentaras.

Anot T. Tomilino, pirminis Finansų ministerijos pasiūlymas buvo 20 proc. tarifą pradėti taikyti nuo 20 tūkst. eurų pelno per metus, tačiau demokratai per derybas iškovojo, kad iki 35 tūkst. eurų pelno per metus niekas nesikeistų. „Taip apsaugojome 204 tūkst. individualios veiklos gavėjų nuo bet kokių mokesčių pakeitimų. Tai, apie ką mes kalbame, t. y. mokesčių pakėlimas, paliečia vos 4–5 tūkst. pačių turtingiausių, tarp kurių vargu ar bus daug muzikantų, bet bus stambių žemvaldžių ir labai daug turtingų advokatų“, – neabejoja Seimo narys.

Seimo Pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Orinta Leiputė taip pat tikina, kad reikėtų įvertinti, jog individuali veikla labai skiriasi – kaip ir uždirbamos pajamos: „Vienas per metus uždirba 10–40 tūkst., o kitų pajamos yra gerokai didesnės. Tai, kad planuojama diferencijuoti apmokestinimą pagal gaunamas pajamas, yra teisinga.“

„Ar nebus bandymų apeiti sistemą arba rodyti pajamas tik iki tam tikros sumos – sunku pasakyti, – pripažįsta O. Leiputė. – Matyt, gudravimų bus, bet, tikiuosi, kontrolės mechanizmai irgi veikia. Tačiau lyginti žmogaus, kuris daro raktus ar taiso batus, su kita veikla, kuri generuoja dideles pajamas, tikrai nereikėtų.“

Matematika: A. Bagdonas atkreipia dėmesį, kad keletą metų iš eilės valstybė surenka daugiau lėšų nei planuota, sparčiai auga žmonių pajamos – vadinasi, gyventojai sumoka gerokai daugiau GPM net ir tarifui nepasikeitus. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Galimi scenarijai

„Aušrietis“ D. Bradauskas sako, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų niekas iš esmės nesikeis, jie mokestinės naštos nepajus. „Dabar Finansų ministerija yra pateikusi, kad dėl didesnio GPM tarifo surinksime apie 400 mln. eurų daugiau pajamų“, – priduria D. Bradauskas.

„Aišku, kaip reforma atsilieps ekonomikai ir jos raidai, man sunku pasakyti. Žinoma, jeigu bus vadinamasis blogasis scenarijus, jeigu ekonomika pradės trauktis, lėtėti, BVP augimas sustos ir kris, tada, žinoma, tai neefektyvu. Jeigu išliks stabilus augimas, tikrai pasieksime gerų rezultatų“, – sako jis.

Taip daro JAV, Europa, taip daro Lenkija, Latvija ir Estija. Pas mus šiuo metu yra 32 proc. tarifas labai aukštoms pajamoms, tad progresinė sistema nėra iki galo įgyvendinta.

Tačiau akivaizdu, kad, brangstant aukštos kvalifikacijos specialistų darbui, kartu didės rizika, kad jų įdarbinimas ir mokesčiai gali būti perkelti į kaimynines šalis. „Pirmiausia reikia įvertinti, kad esame atvira rinka, maža šalis, esame orientuoti į eksportą. Turime situaciją, kai mūsų logistikos sektorius dirba tarp Rytų ir Vakarų. Dabar Rytų rinka yra užsidariusi, todėl turime kuo skubiau pereiti prie kuo stipresnės naujų technologijų plėtros, inovacijų, tų, kurie kuria naują pridedamąją vertę. Vis dėlto toje veikloje dalyvauja tik aukštos kvalifikacijos specialistai. Jie gauna tikrai didelius atlyginimus, nes už žinias reikia mokėti, – žinios yra pats brangiausias turtas“, – teigia A. Butkevičius.

„Dabar perregistruoti savo turtą kitoje šalyje yra labai paprasta. Gali tam tikrus specialistus tam tikru laikotarpiu nusiųsti į užsienį – tai kainuos tik lėktuvo bilietus ir biuro, kuris ten bus registruotas, išlaikymą. Didžiąją dalį darbų turbūt vis tiek atliksi Lietuvoje, tik lėšos keliaus ir apskaitą vesi ten, kur yra tavo biuras – gal Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar kitoje šalyje. Man atrodo, mums tikrai nereikia tokių atvejų“, – teigia parlamentaras.

Vis dėlto D. Bradauskas visko piešti juodomis spalvomis nelinkęs. Anot jo, rinka tikrai yra laisva, o kapitalas migravo visais laikais. „Visame pasaulyje verslui mokestiniai klausimai nėra pagrindinė priežastis, kodėl jis keičia savo lokaciją. Taip, tai svarbu, bet yra tokie rodikliai kaip valstybės empatija verslui, rinkos sąlygos, biurokratija, – vardija Seimo narys. – Kiek anksčiau buvo įvairių pakeitimų? Na, šį kartą mokestinių tarifų padidinimas yra drastiškas, galima taip sakyti, bet tikrai nepieščiau juodojo scenarijaus.“

Tačiau A. Bagdonas atsigręžia į Estiją – baiminasi, kad Lietuva gali sulaukti panašaus efekto. „Estija padidino tiek pridėtinės vertės mokestį (PVM), tiek pelno mokesčius, įvedė saugumo mokestį. Ekonomikai sustojus, pakėlus tarifą, mokesčių buvo surinkta gerokai mažiau ir dabar estai žengia atgal: pelno mokestį sugrąžino tokį, koks buvo, saugumo mokestį apskritai atšaukė. Man atrodo, tai yra vienos iš Baltijos šalių pavyzdys, kad nereikia didinti mokesčių bet kokia kaina“, – teigia liberalas.