Krizės tyrėjai Lietuvos banko elgesį siūlo vertinti ir G. Nausėdai

Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau galutinai dėl jų komitete nebalsuota, neparengus rekomendacijų.

Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai taip pat siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Prokurorų taip pat parašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, Vilibor indekso naudojimo ir netinkamai atliktos komercinių bankų priežiūros.

Seimui siūloma pradėti diskusiją dėl Konstitucijos papildymo tvarių viešųjų finansų nuostatomis.

„Tai padėtų suvaldyti finansinio populizmo riziką ir ydingą politikų konkurenciją šioje srityje. Konstitucinis Teismas galėtų būti dar viena institucija, kuri vertintų, ar kai kurie įstatymai, kuriuos priėmus blogėja viešųjų finansų būklė, dera su viešųjų finansų tvarumo principais“, – teigiama rekomendacijose.

Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Taip pat siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Be kita ko, Vyriausybei siūloma išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, o bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ siūloma likviduoti ir ateityje nebesteigti analogiškų įmonių su tiesiogine ar netiesiogine valstybės garantija būsto paskolų rinkoje.

Įvertinus tai, kad iki 2009-ųjų krizės Lietuvoje nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, peržiūrėti Rezervinio fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.

Lietuvos bankui siūloma griežiau prižiūrėti šalyje veikiančių bankų finansavimąsi iš užsienio, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą bei šio finansavimo atitraukimo sąlygas. Lietuvos bankas turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie bankų skolinimosi iš patronuojančių bankų sąlygas, įskaitant ir skolinimosi trukmę, taip pat rinkti ir skelbti informaciją apie patronuojančių bankų finansavimosi priklausomybę nuo išorės subjektų. 

Taip pat siūloma griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pavyzdžiui, numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.

Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas atmeta krizės tyrėjų priekaištus, kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad krizės tyrimo iniciatorius, dabar Europos Parlamente dirbantis Stasys Jakeliūnas 2013 metais siekė įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.