Kritęs pasitikėjimas eurą nusitempė žemyn

Investuotojams nerimaujant dėl probleminių euro zonos šalių likimo, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu krito žemyn. Ekspertai optimizmu netrykšta, tačiau didelės grėsmės šalies verslui neįžvelgia.

Gali toliau smukti

Euro ir JAV dolerio kurso santykis yra beveik pasiekęs lygį, koks buvo pasaulinės finansų krizės įkarštyje, kaip sakė banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu praėjusios savaitės pabaigoje nusileido žemiausiai per dvejus metus. Euro vertė smuko iki 1,2324 JAV dolerio, žemiausiai nuo 2010 m. liepos, bet vėliau ūgtelėjo ir siekė 1,2346 JAV dolerio.

N.Mačiulio teigimu, tai rodo, kad situacija euro zonoje gana įtempta, juntamas didelis neapibrėžtumas dėl tolesnių euro zonos ir ES scenarijų.

„Visa problemų puokštė – galimas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, Ispanijos bankų mokumo problema, Prancūzijos nenoras susitaikyti su poreikiu taupyti ir ieškoti kompromisų su Vokietija – labai sumažino euro vertę JAV dolerio atžvilgiu“, – sakė jis.

Tačiau euro kursui dar labiau kristi kelias atsivertų tik tuo atveju, jei birželio viduryje graikai vėl nesugebėtų išsirinkti vyriausybės, galinčios užtikrinti šalies likimą euro zonoje ir sutvirtinti valstybės finansinę būklę, kaip teigė N.Mačiulis. To nepadarius Graikijai liktų vienintelis kelias – bankrutuoti ir išstoti iš euro zonos. Tai, pašnekovo manymu, sukrėstų visą euro zoną, o euras, tikėtina, dar labiau atpigtų JAV dolerio atžvilgiu.

N.Mačiulis pabrėžė, kad dramatiškesnių pokyčių turėtų įvykti antroje birželio pusėje. Tuo metu paaiškės Graikijos likimas, o Europos Komisija (EK) pasiūlys priemonių paketą skatinti euro zonos šalių augimą ir taip palengvinti skolų problemą.

Priklausys nuo nuotaikų

Kol euro zonoje esama daug neapibrėžtumų, euro kursas, anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, veikiausiai nekils. Jo teigimu, bet kokie neatsakyti klausimai kelia grėsmę valiutos kursui: „Jau vien tai, kad kyla klausimų dėl ateities, silpnina eurą. Žinoma, realus įvykis – Graikijos pasitraukimas iš euro zonos – euro kursui smogtų daug labiau nei šnekos.“

Pašnekovas pabrėžė, kad tolesnis euro kurso kritimas priklausys nuo naujienų. Jo manymu, net ir sociologinių apklausų rezultatai, parodysiantys, kokios partijos Graikijoje užima lyderių poziciją, gali turėti įtakos euro kursui: „Netgi nesant realaus įvykio bus vertinami visi pašaliniai faktai, pašalinės aplinkybės. Įtakos valiutų kursui turi ir kartu pasirodantys faktai apie Ispaniją, Portugaliją, net ir atskirų politikų ar Europos centrinio banko atstovų pareiškimai.“

Statistika gerų prognozių nekursto. Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja EK, smuko nuo 92,9 punkto balandį iki 90,6 punkto gegužę. Nors analitikai prognozavo mažesnį indekso kritimą, jis nusileido žemiausiai nuo 2009 m. spalio.

Lietuvos verslui nesmogs

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko pabrėžė, kad euro kritimas nėra naujas dalykas, Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra nekart susidūrusi su tokiais epizodais: „Paprastai euro ir JAV dolerio kurso svyravimai nėra dominuojantis veiksnys, lemiantis ekonomikos raidą. Vis dėlto jeigu euro kurso kritimas dolerio atžvilgiu užsitęstų, Lietuvoje galėtų pakilti energijos prekių kainos.“

N.Mačiulio teigimu, euro vertės pokyčiai, viena vertus, yra teigiami, nes pigesnis euras sudaro palankesnes sąlygas eksportuoti į trečiąsias pasaulio šalis, kurių valiutos kursas euro atžvilgiu sustiprėjo.

„Kita vertus, pingant eurui, Lietuvai brangsta importuojamos žaliavos – dujos, nafta ir kitos, už kurias mokama JAV doleriais. Tačiau kursų svyravimas nedidelis, todėl poveikis šalies ekonomikai yra beveik nepastebimas. Aišku, jeigu prasidėtų rimtesni skilimai euro zonoje, tada – ne tik dėl kritusio valiutos kurso, bet ir dėl neigiamų lūkesčių – sumažėjusios Lietuvos produkcijos paklausos Europoje poveikis šalies ekonomikai būtų daug dramatiškesnis“, – sakė N.Mačiulis.

G.Nausėdos manymu, prekybos požiūriu Lietuvai daugiau baimintis reikėtų dėl vidutinės trukmės pokyčių: „Jei Pietų Europa išgyventų didelę krizę ir euro zonos augimo tempai vėl sulėtėtų, mes patirtume problemų ne tiek dėl savo eksporto į Pietų regioną, kuris nėra reikšmingas, kiek dėl savo didelio eksporto į Vokietiją, Prancūziją ir kitas didžiąsias ES valstybes.“

Pašnekovas patikino, kad dėl dabartinių euro kurso svyravimų šalies įmonėms papildomų priemonių imtis nereikia. Tačiau jis pabrėžė, kad jos ir anksčiau turėjo būti apsidraudusios nuo valiutos kurso rizikos, turėdamos ateities sandorių su kitomis rinkomis.

Gyventojai skubėti neturėtų

R.Rodzko teigimu, indėlininkams „spekuliuoti“ valiutomis dėl galimų didelių kursų svyravimų nebūdinga. Todėl, anot jos, nemanoma, kad tai galėtų turėti reikšmingos įtakos bendro indėlių portfelio struktūrai. Be to, kaip sakė pašnekovė, JAV doleris sudaro labai nedidelę Lietuvos bankų turto ir įsipareigojimų dalį, todėl su šia valiuta susijusi rizika bankams minimali.

G.Nausėda taip pat sakė nepastebėjęs, kad euro kurso kritimas kaip nors būtų išprovokavęs banko klientų reakciją ir skubotus veiksmus: „Žmonėms tikrai rekomenduočiau nesiblaškyti, juolab kad apie euro kaip valiutos pradingimą ar staigią jo mirtį nė nekalbama. Tai neįmanoma. Lito ir euro santykis lieka stabilus, o laikyti savo santaupų doleriais aš nerekomenduočiau.“

G.Nausėda priminė ne itin senus laikus, kai žmonės laikė indėlius doleriais ir vėliau dėl to prarado labai daug pinigų: „Geriau apskritai neprisiimti tos rizikos, kurios įvertinti nesi pajėgus. Tokiu atveju geriau elgtis atsargiai ir konservatyviai.“