Kokių specialybių atstovams lengviausia rasti sezoninį darbą?

– Ar didėja sezoninio darbo vietų pasiūla?

– Nors sinoptikai žada orų atšalimą, darbo rinkoje jokių atšalimo požymių nėra. Priešingai – statistika rodo, kad darbo vietų skaičius didėja kiekvieną mėnesį. Nuo šių metų pradžios darbo biržoje įregistruota 101,5 tūkst. laisvų darbo vietų.

Galima išskirti specialistus su aukštuoju išsilavinimu ir be jo. Kalbant apie specialistus su aukštuoju išsilavinimu, daugiausia ieškoma reklamos ir rinkodaros specialistų, administratorių bei sekretorių, sandėlininkų, apskaitininkų, buhalterių ir pardavimo vadybininkų. Aukštojo išsilavinimo nereikalaujantiems darbams daugiausia ieškoma sunkiasvorių sunkvežimių bei krovininių transporto priemonių vairuotojų, virėjų, įvairios specializacijos statybininkų, suvirintojų ir siuvimo specialistų.

Sezoninio darbo pasiūlymai sudaro 13–14 proc. visų darbo pasiūlymų. Gegužę užregistruota 25 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 3,5 tūkst. – sezoninio pobūdžio.

– Kiek žmonių ieško darbo?

– Yra kuo pasidžiaugti – bedarbių skaičius mažėja. Šiemet birželio 1 d. registruoto nedarbo lygis siekė 7,6 proc., t. y. Lietuvoje buvo 136,7 tūkst. bedarbių. Paskutinį kartą panašus skaičius buvo 2008 m. Galima teigti, kad beveik pasiekėme lygį, koks buvo prieš krizę.

– Vis dėlto darbo vietų yra mažiau nei norinčių dirbti. Kiek žmonių, stovinčių darbo biržos eilėje, įsidarbins ir pradės dirbti?

– Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo specialybės ir ūkio sektoriaus. Yra akivaizdus kai kurių profesijų atstovų perteklius. Pavyzdžiui, teisininkų, ekonomistų ir žurnalistų profesijos įdomios, bet specialistų yra daugiau, nei jų reikia darbdaviams.

– Kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, virėjai ar vilkikų vairuotojai, reikalingi ištisus metus. Ar vasarą padidėja jų poreikis?

– Kalbant apie sezoninius darbus, būtų galima išskirti tris ūkio sektorius ir jų geografinį pasiskirstymą. Statybų sektoriuje, prasidėjus naujam sezonui, pradedamos registruoti naujos darbo vietos. Statybos labiausiai paplitusios didžiuosiuose miestuose, nes regionai, deja, plečiasi mažiau – jie veikiau traukiasi. Išorės darbams reikalingi mūrininkai, betonuotojai, stogdengiai ir t. t. Taip pat reikalingi darbuotojai kelių statybos srityje.

Žemės ūkio sektorius labiau paplitęs regionuose, toliau nuo miestų. Ieškoma su gyvulininkyste, žemdirbyste susijusių specialybių darbuotojų. Reikalinga ir nekvalifikuota darbo jėga, pagalbiniai darbininkai. Reikėtų nepamiršti ir miškų ūkio sektoriaus. Jis gana didelis, reikia žmonių, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką. Taip pat reikalingi žemės ūkio technikos operatoriai.

Trečias – paslaugų sektorius. Jis labiausiai paplitęs kurortuose. Kaune ir Vilniuje irgi daug tokių darbo vietų, bet čia sezoniškumas jaučiamas mažiau. Druskininkuose bei pajūrio kurortuose ieškoma maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų darbuotojų. Maitinimo įstaigos ieško virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, apsaugos darbuotojų. Viešbučiams reikalingi administratoriai, kambarinės, pagalbinis personalas.

Reikėtų nepamiršti ir pardavėjų, prekiaujančių ledais, gaiviaisiais gėrimais ir kitais produktais.