- Mindaugas Aušra, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvis pirkėjas, palyginti su kitų šalių pirkėjais, racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, tiesiog dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, bet retesniu apsipirkimu.
Taip LRT RADIJUI sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, vis dėlto apsipirkimo įpročiai pastaruoju metu kinta – į parduotuvę einame rečiau, tad išleidžiame daugiau.
– Ekonomistai sako, kad traukiasi mažmeninė prekyba, ir sieja tai su augančiomis kainomis. Ką jūs pastebite? Ar galima šią koreliaciją daryti?
– Tam tikra koreliacija gali būti, bet mes matome ir kitą tendenciją – kasdienio vartojimo prekių vartotojų įpročių kitimą, kai keičiasi apsipirkimo dažnis, t. y. apsipirkimų retėja, bet krepšelio vertė didėja.
– Kaip manote, kodėl mažėja apsipirkimo dažniai?
– Visų pirma tai susiję pačių pirkėjų besikeičiančiais įpročiais. Dažnas ėjimas į parduotuvę keičiamas labiau apgalvotu, planuojamu, bet retesniu apsipirkimu.
– Tai reiškia, kad per vieną apsipirkimą išleidžiama kur kas daugiau?
– Taip.
– Ar žmonės stengiasi racionaliau planuoti savo išlaidas?
– Manau, kad lietuvis pirkėjas, palyginti su kitomis šalimis, apskritai yra racionalus ir prekių krepšelį planuoja iš anksto, todėl nesakyčiau, kad tampa gerokai racionalesnis ar dar labiau planuoja. Tiesiog, matyt, dėl gyvenimo ritmo laikas šiek tiek perskirstomas ir tas matyti apsipirkimo įpročiuose.
– Ar tai, kad pastaruoju metu, ypač vasarą, kainos iš tiesų kilo, o infliacija – sparčiausiai auganti ES, verčia žmones pirkti mažiau, ieškoti nuolaidų?
– Žmonės visą laiką ieško geriausio kainos ir kokybės santykio. Prekybininkų darbas yra savo pirkėjams pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Vienas pastebimas pokytis pačių pirkėjų krepšelyje tas, kad pigesnės prekės keičiamos brangesnėmis, gal aukštesnės kokybės ir pan.
– Minėjote, kad emigracija jau pradeda daryti poveikį parduotuvėms.
– Manau, kad ne tik parduotuvėms, bet apskritai Lietuvos ekonomikai ir ilgalaikėje perspektyvoje tai pats didžiausias iššūkis. Tiesiog prekybininkai pirmi tai pajaučia ir gali vertinti žmonių srautus.
– Ar tai, kad mažėja pirkėjų, reiškia, jog prekybos tinklai mažiau uždirba?
– Mažesnio uždarbio klausimas yra ir konkurencijos rinkoje klausimas. Kiekvienas prekybininkas ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą ir prisitaikyti prie aplinkybių, nes ne visi prekybos tinklai ar sistemos atlaiko konkurenciją (ne vienas pasitraukė iš Lietuvos rinkos). Bet pernai į Lietuvą įžengė „Lidl“, kuris vėl perbraižo konkurencinį žemėlapį.
Taigi pelningumas (arba pajamingumas) kinta nuo įvairių veiksnių. Be abejo, vienas iš jų, su kuriuo susiduria kiekvienas prekybininkas, – mažėjantis gyventojų skaičius, kuris tikrai sukels labai daug iššūkių, ne tik verslui, bet visai valstybei.
– Taigi prekybos tinklų pajamos mažėja?
– Kalbant apie mažmeninę prekybą, reikėtų žiūrėti individualiai. Negaliu sakyti, kad apskritai visos mažmeninės prekybos ir visų sektorių pajamos mažėja. Vienur pajamos, palyginti su praėjusiais metais, gali mažėti, pvz., avalynės, drabužių ir pan. segmente. O kalbant apie prekybą maistu, tos tendencijos negirdėjau.
– Kaip yra, kad žmonių srautai mažėja, bet lygis pajamų išlieka panašus? Ar tai reiškia, kad vis dėlto kainos šiek tiek keliamos?
– Dėl infliacijos apyvartos didėja ir gali didėti, nes kyla tam tikrų produktų kainos, bet tai nereiškia, kad jų nuperkama daugiau. Taip pat, kaip minėjau, prekių krepšelio produktai keičiami brangesniais, kokybiškesniais, dėl ko taip pat didėja ir prekybininkų apyvartos.
– Tie prekybininkai, kurie prekiauja maisto produktais, antkainių nekelia, kad kompensuotų nuostolius?
– Antkainių tema iš viso atskiras segmentas ir atskira diskusija vien dėl to, kad konkurencinė aplinka visada diktavo tokias sąlygas, jog prekybininko marža turi būti tokia, kad jis galėtų išlaikyti savo sistemą, mokėti atlyginimus darbuotojams, prisiderinti prie konkurencinės aplinkos ir, be abejo, duoti grąžą savininkams.
Jei konkurencinė aplinka įmonei neleidžia turėti didesnės maržos, gali įvykti taip, kaip atsitiko, pvz., su „Prisma“, „Fresh Market“, kitais internetinės prekybos maistu portalais ir sistemomis.
– Tie prekybininkai, kurie gali palaikyti didesnę maržą, ir palaiko?
– Marža yra galutinis rezultatas, prieš tai reikia įvertinti labai daug dedamųjų, t. y. prekybininko dydį, jo derybinę galią prieš tiekėjus, efektyvumą apskritai valdant savo verslą, logistiką, darbuotojus ir pan. Kuo efektyviau gali dirbti, mažinti vidinius resursus, kaštus, tuo ir maržą gali palaikyti mažesnę. Taigi šiuo atveju didieji prekybininkai turi daugiau erdvės laviruoti ir tobulinti kasdienę veiklą, kad ji būtų kuo efektyvesnė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: kitų metų biudžete nesiūlysime jokių naujų mokesčių pakeitimų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus...
-
Taivanas vėl atvėrė rinką lietuviškai paukštienai2
Taivanas vėl pripažino Lietuvą laisva nuo paukščių gripo šalimi ir atvėrė savo rinką lietuviškai paukštienai, pirmadienį pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
„Litgrid“: dėl stipraus vėjo ir baigto jungties remonto elektra atpigo penktadaliu2
Regione įsivyravus stipriam vėjui bei užbaigus nuo sausio trukusį Suomijos–Estijos elektros jungties „EstLink 2“ remontą, didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 20 proc. iki 93 eurų už megavatv...
-
Atliekų rūšiavimo chaosas: savivaldybių taisyklės klaidina gyventojus?12
Paklausti, ar rūšiuoja atliekas, teigiamai atsako daugiau nei 90 proc. žmonių, tačiau ne visi tai daro tinkamai. Apie 50 proc. pakuočių konteineriuose randamų atliekų juose atsidurti neturėtų. ...
-
Ekonomistai: po vasaros defliacijos kainos rudenį kils aukštyn1
Rugpjūtį metinei infliacijai siekiant 0,7 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,4 proc., ekonomistai sako, jog rudenį kainos turėtų kilti, tačiau gyventojai augančios infliacijos šiemet dar nepajus, tuo metu kitų metų pradžioje numatomas...
-
Oficialus nedarbas rugpjūtį augo 0,2 punkto iki 8,8 proc.
Oficialus nedarbas rugpjūtį išaugo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,8 proc. ...
-
Beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista gyventi Lietuvoje, mažėja prašymų iš Azijos6
Sugriežtinus migracijos kontrolės priemones, šiemet beveik 36 tūkst. užsieniečių neleista dirbti ir gyventi Lietuvoje, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
Žiniasklaida: denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija G. Nausėda Seimui teiks artimiausiu metu
Nors Vyriausybė Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos sutarčių dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimui pritarė dar gegužę, Prezidentūra jas teikti Seimui delsia, rašo LRT.lt. Visgi, kaip naujienų portalui patvirtino &scaron...
-
Vilniaus Užupyje važinėsiantį autobusą be vairuotojo nuomos Suomijos įmonė3
Nuo rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios du mėnesius Vilniaus Užupyje reguliariai kursuosiantį autobusą be vairuotojo už 106 tūkst. eurų (su PVM) nuomos ir aptarnaus Suomijos įmonė „Remoted“. ...
-
Sekmadienį dalis Trakų rajono gyventojų liks be elektros
Rekonstruojant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklą, šį ir kitą sekmadienį beveik 1 tūkst. Trakų rajono vartotojų nebus tiekiama elektra. ...