Keičiasi lobistinės veiklos reglamentavimas

Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, nustatyta asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamoji kryžminė pareiga deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.

Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalės deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalės deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką papildomai įtraukti juridiniai asmenys, kurie, prieš įrašant į lobistų sąrašą, turės nurodyti fizinius asmenis, veiksiančius juridinio asmens vardu. Taip pat įtvirtinta lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoka.

Įstatyme reglamentuota, kad lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.

Lobistu negalės būti juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai arba teismo sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai, taip pat juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už šio įstatymo pažeidimą ir nuo baudos sumokėjimo dienos nepraėjo trys mėnesiai.

Naujame dokumente nustatyta, kad lobistine veikla nebus laikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Įstatyme įtvirtinta, kad lobistine veikla nebus laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Lobistine veikla taip pat nebus laikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ar vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą kadenciją baigęs Seimas priėmė pernai  birželio mėnesį.