Kaupimas pensijai: nuo kitų metų laukia svarbūs pokyčiai

Įsigaliojus Seimo priimtam pensijų kaupimo įstatymui, kiekvienas sistemoje nedalyvavęs dirbantis gyventojas iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į šią sistemą, o jo įmokas administruos vienas iš penkių atsitiktine tvarka parinktų pensijų fondų valdytojų.

Nors naujovė sukėlė diskusijų, pasižvalgius po kitas Europos šalis panašu, kad būtent tokia privalomo dalyvavimo antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje tvarka taikoma ne vienoje išsivysčiusioje valstybėje.

„Valstybė labai aiškiai leidžia suprasti, kad vyraujant dabartinėms visuomenės senėjimo tendencijoms, ji nebus pajėgi piliečiams užtikrinti orios senatvės. Šiuo metu pensijos siekia vos apie trečdalį gauto atlyginimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad per kelis dešimtmečius ši dalis mažės iki penktadalio. Todėl visuomenei siunčiama žinia: privalome patys prisidėti prie kaupimo savo ateičiai. Tai yra tapę savaime suprantamu dalyku išsivysčiusiose šalyse, iš kurių galima ir verta pasimokyti“, - aiškina bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Valstybė labai aiškiai leidžia suprasti, kad vyraujant dabartinėms visuomenės senėjimo tendencijoms, ji nebus pajėgi piliečiams užtikrinti orios senatvės.

Viena tokių šalių - Danija. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, senatvės pensija šioje šalyje siekia apie 80 proc. iki jos gauto atlyginimo. Danijos pensijų sistemą sudaro trys dalys: valstybinė pensija, darbdavių ir paties gyventojo kaupiamos lėšos, atitinkančios ir Lietuvoje veikiančią trečiąją pensijų kaupimo pakopą.

Dalyvavimas antrojoje pensijų kaupimo pakopoje Danijoje yra privalomas 16-65 metų dirbantiesiems, dirbantiems daugiau negu 9 valandas per savaitę. Lėšos pensijai kaupiamos dirbančiųjų ir darbdavio įmokomis. Pastarosios sudaro du trečdalius kaupimui skirtų lėšų.

Dar vienoje valstybėje, kuri dažnai laikoma gerovės ekonomikos pavyzdžiu, dirbantieji taip pat įpareigoti kaupti lėšas antrojoje pensijų pakopoje. Švedijoje privačiai kaupiama papildoma pensijos dalis siekia 2,5 proc. dirbančiojo darbo užmokesčio, o kaupiantieji gali rinktis lėšas pervesti į vieną iš 800 šioje šalyje veikiančių pensijų fondų.

„Švedija garsėja bene didžiausiais gyventojų pajamų mokesčiais pasaulyje, tačiau tai dirbantiesiems suteikia garantiją, kad išėję į pensiją jie gaus kokybiškai gyventi leidžiančias išmokas. Iš trijų pensijų pakopų gaunama pensija Švedijoje sudaro apie 70 proc. buvusio darbo užmokesčio“, - komentuoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Dalyvauti antrosios pakopos kaupimo sistemoje pensijai privalo ir Šveicarijos dirbantieji. Privalomą dalį, apskaičiuojamą nuo atlyginimo, į kaupimo fondą kiekvieną mėnesį perveda ir darbuotojas, ir darbdavys. Metams bėgant ir artėjant pensiniam amžiui, kaupti skiriama dalis vis didėja. Kol sistemos dalyviui yra 25-34-eri metai, kaupiamai pensijai jis ir jo darbdavys skiria po 3,5 proc. atlyginimo. Likus 10 metų iki pensijos, ši dalis pasiekia 18 proc., iš kurių pusę sumos skiria darbdavys, kitą pusę - darbuotojas.

Vienos turtingiausių Europos valstybių Šveicarijos pensijų sistema sukurta taip, kad pensininkai gautų bent 60 proc. buvusio atlyginimo.

„Vis dėlto, jei net ir itin pasiturinčios šalys apsiribotų tik valstybės mokamomis pirmosios pakopos pensijomis, vien jų nepakaktų oriai gyventojų senatvei. Privalomas kaupimas antros pensijų pakopos fonduose yra ne vienoje išsivysčiusioje valstybėje paplitusi praktika. Šis disciplinuotas ir labai tikslingas kaupimas leidžia susikurti finansiškai saugesnę ateitį, o svarbiausia - skatina pačius gyventojus už ją prisiimti atsakomybę“, - teigia „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.

Daugelyje minimų valstybių visuomenė ir verslas į pensijų kaupimą yra įsitraukę gerokai daugiau negu reikalaujama pagal įstatymus. Pavyzdžiui, daugiau negu 90 proc. Danijos dirbančiųjų kaupia papildomai. Tai paprastai būna numatyta kolektyvinėse darbo sutartyse ir tiek darbdavys, tiek darbuotojas prisideda prie pensijos kaupimo 12-18 proc. atlyginimo siekiančiomis įmokomis.

Panaši padėtis Nyderlanduose, kur pensininkai sudaro vieną labiausiai pasiturinčių socialinių grupių. EBPO duomenimis, šioje šalyje pensininkai gauna daugiau negu 100 proc. buvusio darbo užmokesčio siekiančią pensiją. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad neseniai tarptautinės konsultacijų bendrovės „Mercer“ paskelbtame pasauliniame pensijų kaupimo sistemų tyrime būtent Nyderlandų ir Danijos pensijų sistemos pripažintos geriausiomis pasaulyje.

Nyderlandų pensijų sistemą taip pat sudaro trys dalys: su minimaliu atlyginimu susieta fiksuoto dydžio valstybinė pensija, darbdavių kaupiama darbuotojo naudai dalis ir individualios taupymo priemonės. Nors formalaus įpareigojimo darbdaviams siūlyti pensijų kaupimo schemas darbuotojams nėra, dėl šalyje vyraujančios darbo santykių praktikos 91 proc. dirbančiųjų sulaukia ir savo darbdavio indėlio į pensijos kaupimo fondą.

Nors ir neprivalomas, dalyvavimas profesinės pensijos draudimo sistemoje yra labai paplitęs Švedijoje, prie to itin noriai prisideda darbdaviai. Devyni dešimtadaliai dirbančiųjų yra sudarę kolektyvines darbo sutartis, kuriose nustatyti ir pensijų kaupimo planai.

Minėtų šalių dirbantieji noriai kaupia lėšas ir trečiojoje pakopoje.

„Į Šiaurės ar Vakarų Europos valstybių pensininkus neretai žvelgiame su šiokiu tokiu pavydu. Gaudami pakankamas pensijų išmokas, jie gali sau leisti keliauti, įsigyti ne tik būtiniausių, bet ir nekasdienių pirkinių, skirti lėšų kokybiškai sveikatos priežiūrai, gyventi oriai ir pasiturinčiai. Tai - sėkmingos ir nuoseklios, kruopščiai prižiūrimos sistemos, prie kurios prisideda valstybė, dirbantieji ir darbdaviai, rezultatas“, - pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tikėtina, kad kaupti papildomai nuo kitų metų bus pradėta daugiau ir Lietuvoje. Įsigaliojus Seimo priimtiems įstatymams, darbdavius prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo skatins bendrovėms taikoma pelno mokesčio lengvata. Išlieka ir iki šiol buvusi galimybė gyventojams savarankiškai kaupti trečioje pensijų pakopoje ir naudotis iki šiol taikytomis mokesčių lengvatomis.

Nuo ateinančių metų sausio iki šiol nekaupę jaunesni negu 40 metų dirbantieji bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau turės galimybę to atsisakyti pranešdami „Sodrai“. Jeigu gyventojas pageidauja kaupti, nieko daugiau daryti jam nereikės.

Kitų metų liepą bus pradėtos mokėti gyventojų, dalyvaujančių sistemoje, įmokos. Iš pradžių 1,8 proc. darbo užmokesčio siekianti įmoka per penkerius metus pasieks 3 procentus. Šią sumą papildys ir valstybė, iš biudžeto skirsianti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančią paskatą.

Pasak „SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės, svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunesni negu 40 metų gyventojai turės rinktis nebe ar „nori dalyvauti“ sistemoje, bet ar „nori joje nedalyvauti“. Tai turėtų būti kaip paskata pagalvoti apie savo ateitį ir pradėti taupyti.