Kankorėžiai jau keliauja į aižyklą: iš atrinktų ir genetiškai vertingų sėklų vėl augs medeliai

Nors praėjusiais metais aižykloje intensyvus darbas vyko iki pat gegužės pabaigos, tačiau šių metų kankorėžių derlius gerokai mažesnis ir aižymo darbai turėtų trukti iki kovo pabaigos, sakoma VMU pranešime. „Šiais metais iš esmės dera tik paprastoji pušis, tad aižykloje prognozuojama išaižyti iki 40-50 tonų pušies kankorėžių. Šiuo metu jau yra atvežta apie 4 tonos kankorėžių. Eglių derėjimas šiemet labai prastas, tad jų kankorėžių bus tik nedidelis kiekis“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Pernai Dubravos regioninio padalinio aižyklą iš visų šalies padalinių pasiekė beveik 200 tonų kankorėžių, tad, anot V. Grunskio, šių metų derlius išties nėra gausus. Tiesa, sunerimti nėra ko, pavyzdžiui, paprastosios eglės Lietuvoje gausų kankorėžių derlių subrandina tik kas 5-7 metus, o kartais gausiau uždera tik po 10-ies ar dar daugiau metų. Be to, nuolat kaupiamos ir sėklų atsargos. Eglių sėklos kaupiamos 7-eriems metams, pušų – 3 metams, o lapuočių sėklos 2-3 metams, pažymi VMU.

Kankorėžiai renkami ne nuo bet kokių medžių, o tik iš sėklinių miško medžių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir klonių rinkinių. Pasak V. Grunskio, dažniausiai specialios sėklinės plantacijos įveisiamos kiekviename kilmės rajone iš geriausių medžių palikuonių. Jos papildomai formuojamos, medžiai genimi, taip skatinant dažniau ir gausiau derėti bei kad būtų kuo paprasčiau nuskinti kankorėžius. Jei medžiai aukštesni – renkama iš bokštelių, pasakoja jis.

Kankorėžių neaplenkia ir kenkėjai, tad siekiant apsisaugoti nuo jų invazijų, jei suformuoti neaukšti medžiai, naudojami specialūs cheminiai preparatai. Vis dėlto, anot V. Grunskio, pastaruoju metu dažniau taikoma praktika, kai, matant kankorėžių pažeidimus, į aižyklą atvežama bandomoji jų partija. „Juos padžioviname ir tuomet arba vizualiai įvertiname sėklų kokybę, arba siunčiame į Valstybinę miškų tarnybą, kad įvertintų. O vėliau sprendžiame, ar verta toliau rinkti tuos kankorėžius, ar ne, nes didžiąją sėklų, gaunamų iš kankorėžių, savikainos dalį ir sudaro būtent surinkimo darbai“, – atskleidžia specialistas.

Į aižyklą suvežti kankorėžiai džiovinami, kol kankorėžis visiškai atsidarys (apie dvi paras), ir gabenami į aižymo būgną, kuriame mechaniniu būdu nuo kankorėžių atskiriamos sėklos. Pavyzdžiui, vidutiniškai iš vienos tonos pušų kankorėžių išgaunama apie 15 kilogramų sėklų. Tai, kad kankorėžių sėklos yra gerokai pasislėpusios – sumanaus gamtos plano dalis. Kankorėžyje esančios sėklos yra apsaugotos nuo aplinkos poveikio, gali vystytis be grėsmės būti pasiektos ar žūti.

Išaižyti kankorėžiai įprastai parduodami kaip dekoratyvinis mulčas arba naudojami kompostavimui. „Netolimoje ateityje išaižytus kankorėžius planuojame panaudoti kaip kurą kitų kankorėžių džiovinimui“, – pasakoja V. Grunskis.

Tuo tarpu išvalytos ir paruoštos sėklos laikomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve, kur optimaliomis sąlygomis saugomos ne vienerius metus ir išlaiko aukščiausią kokybę. Kokybiškas spygliuočių sėklas šaldytuve galima išlaikyti 10 ir daugiau metų, o lapuočių trumpiau – 2-3 metus. Šiuo metu šaldytuve saugomos maždaug 9 tonos sėklų.

Iš atrinktų ir genetiškai vertingų sėklų Valstybinių miškų urėdijos medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, kurių didžioji dalis panaudojama valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvoje ar eksportuojama. Tam, kad būtų užaugintas toks kiekis sodmenų, kasmet sunaudojama apie pusantros tonos sėklų, medelynuose auginama apie 140 mln. sodmenų. Iš viso, VMU pateiktais duomenimis, prižiūrimos 182 sėklinės miško medžių plantacijos, kurios užima apie 895 hektarus.