„Praėjusiais metais, lygiai šią dieną (spalio 14-ąją – BNS) buvo panaudota 3 proc. mažiau pinigų, nei mes panaudoję esame šiais metais, dabar yra panaudota virš 45 procentų“, – trečiadienį LRT radijui sakė viceministras.
„Lapkritį irgi pagal projekciją bus daugiau panaudota pinigų, bet sutinku su tuo, kad turime skaičiuoti metų gale, kaip atrodys visa situacija. Ir galima, aišku, aptarinėti turbūt kaip krepšinio rungtynėse antro kėlinio situaciją arba trečio kėlinio, bet turbūt klausimas, kaip pasibaigs rungtynės“, – aiškino jis.
Viceministro teigimu, dėl pernai nepanaudotų 36 mln. iš Valstybės gynybos fondo buvo daromas „didžiulis komunikacinis spaudimas“, nors visas gynybos biudžetas siekė 3,3 milijardo, kurie buvo iš esmės panaudoti.
Anot jo, dažniausiai iššūkių kyla ties sisteminiais pirkimais, kuriuose dalyvauja ne vien Lietuva, bet kelios valstybės.
„Yra tarptautiniai pirkimai, labai sudėtingi, ir jeigu šalys, kartais irgi vertindamos savo gynybos planavimo aspektus, grėsmių spektrą, kartais persigalvoja (...) šioje vietoje puikiai suprantame turbūt, kad nei čia vadovybės klausimas yra, nei Krašto apsaugos ministerijos kažkokių pastangų (klausimas – BNS)“, – tikino K. Aleksa.
„Aišku, pritariame tam, kad sudėtingos pirkimų procedūros, ilgas derinimas, tai yra tokia sisteminė vėžinė problema“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, dar viena sisteminė problema yra personalo trūkumas perkančiosiose organizacijose.
„Didžiausias krūvis yra Gynybos resursų agentūrai, žinome ir sprendžiame tas problemas, kurios yra turbūt sisteminės per visą spektrą, visų pirma apie pirkikus dabar kalbu, kadangi trūksta tų pirkikų, mes siekiame kompleksiškai spręsti padidinant, aišku, atlyginimus, priviliojant tuos žmones“, – aiškino K. Aleksa.
BNS skelbė, kad 2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Planuojama, kad kitais metais Lietuvos krašto apsaugos biudžetas bus 36 mln. eurų didesnis nei šiemet ir sieks 5 proc. BVP lygį.
(be temos)