Kaip atrodys DI sistemų pasaulio žmogus?

Studentų erzelis

Reikšmingoje dalyje JAV universitetų absolventų diplomų teikimo kalbose ir ceremonijose vienokia ar kitokia forma dominavo DI tema. Užfiksuotos ir tarptautinėje žiniasklaidoje paviešintos studentų emocijos rodo, kad ši tema kelia įtampą, vargina, gal net pabodo – šventines kalbas studentai masiškai nušvilpdavo, jos sukėlė daug naujų diskusijų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas JAV absolventų reakciją vertina ne kaip paprastą technologijų atmetimą ar jaunimo nenorą prisitaikyti. Pasak jo, greičiau tai yra pasipriešinimas pernelyg vienpusiam pasakojimui, kad DI savaime visiems sukurs geresnę ateitį.

„2026 m. keliuose JAV universitetuose DI palankios diplomų teikimo kalbos iš tiesų buvo sutiktos švilpimu ir protestais. Absolventai tai siejo su nerimu dėl būsimų darbo vietų, įgyto diplomo vertės ir tuo, kad technologijų vadovai daug kalba apie DI naudą, tačiau gerokai mažiau apie tai, kas sumokės už pereinamojo laikotarpio socialinius kaštus“, – pasakoja prof. dr. Š. Grigaliūnas.

KTU aplinkoje panašios kolektyvinės atmetimo reakcijos jis nepastebėjo. „DI nebuvo pagrindinė 2026 m. KTU diplomų įteikimo ceremonijos tema, nors tarp absolventų buvo ir specializuotą programą „SKILLed AI“ baigusių studentų, – dėmesį atkreipia prof. dr. Š. Grigaliūnas. – Mano bendravimas su studentais rodo, kad jų požiūris dažniausiai nėra nei technofobiškas, nei naiviai entuziastingas. Jie jau naudoja DI ir supranta jo naudą, tačiau klausia, kokių kompetencijų reikės, ar jų profesija išliks, kaip bus vertinama autorystė ir ar žmogus dar galės konkuruoti su organizacijomis, turinčiomis didžiulius skaičiavimo ir duomenų išteklius.“

„Manau, kad studentams pabodo ne pati DI tema. Jiems pabodo bendro pobūdžio raginimas prisitaikyti, nepaaiškinant, prie ko konkrečiai reikia prisitaikyti ir kaip ši transformacija bus valdoma“, – akcentuoja KTU ekspertas.

Taktika: savo studentams doc. dr. mult. P. Astromskis sąmoningai pateikia daug sudėtingesnių ir didesnės apimties užduočių ir sąmoningai leidžia jiems naudotis generatyviniu DI. Taip dėstytojas siekia parodyti, kur klysta mašinos mąstymas. / Doc. dr. mult. P. Astromskio asmeninio archyvo nuotr.

Universitetų vaidmuo

Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) dėstantis teisės ekspertas doc. dr. mult. Paulius Astromskis sako, kad dėl generatyvinio DI plėtros radikaliai keičiasi tai, kaip studentai rašo ar ieško informacijos. Generatyvinio DI paplitimas plačiojoje visuomenėje skaičiuoja tik pirmą penkmetį, bet poveikis toks didelis ir staigus, kad universitetai iki šiol nežino, ką su tuo daryti, todėl diskusijos iš tiesų netyla.

„Vyksta eksperimentai su studijų medžiaga. Dalis jų pavyksta, dalis – ne, bet kalbų tikrai daug. Kaip pateikti namų darbus, kaip juos tikrinti, kaip ir dėl ko bausti studentus ar iš viso nebausti? Visi šie klausimai yra ir bus aktualūs artimiausius penkerius–dešimt metų, kol nenusistovės įprasta praktika“, – neabejoja doc. dr. mult. P. Astromskis.

„Faktas, kad DI jau keičia žmogaus mąstymą, o technologinis pasaulis neplanuoja sustoti ties tuo, kur yra dabar. Technologijos vystosi, vystėsi ir vystysis toliau, tik klausimas, kokiu pagreičiu, kiek automatizacijos, išmanumo, intelekto turės pats DI. Tačiau tendencijos labai aiškios – žmogaus mąstymo funkcijas žmogaus galimybių lygiu mašinos pateikia greičiau, jos tampa tikslesnės“, – požiūriu dalijasi ekspertas.

„Galima piktintis, gąsdinti, kad DI atims iš žmonių darbus, kad tai  blogis, su kuriuo reikia kovoti, bet tai kova su vėjo malūnais. Progreso nesustabdysi, o DI visomis jo formomis yra progresas. Su progresu reikia sugyventi, todėl, mano galva, pagrindinis klausimas – kaip adaptuotis prie greitai besikeičiančio pasaulio“, – sako jis.

Doc. dr. mult. P. Astromskis pateikia pavyzdį: prieš 150 metų įprasta transporto priemonė buvo arklys su įvairiais kinkiniais, todėl visa industrija tarsi sukosi aplink jį. Keliai taip pat buvo pritaikyti arkliams. Staiga atsiradus automobilių, kilo baimių, kad jie traiškys žmones, bus daug avarijų, tačiau galiausiai visi prisitaikė, taip pat ir kelių infrastruktūra, o arklių industrija pasitraukė į praeitį.

„Dabar visi važinėja automobiliais, skraido lėktuvais, ir tai tapo įprasta. Tas pats įvyks ir su DI: kai kurios profesijos, kaip ir kai kurios žmogaus funkcijos, eis į užmarštį. Žmonės mąstys kitaip, dirbs kitokius darbus. Didžioji problema, kurią ir dabar matome, – neapibrėžtumas ir neaiškumas, kurioje pusėje yra laimėtojai, kaip reikia reguliuoti DI naudojimą, kokių naujų kompetencijų reikia turėti, ko universitetai turėtų mokyti naujus studentus“, – teigia naujųjų technologijų šalininkas.

Būtent čia, jo įsitikinimu, svarbus kritinis universitetų vaidmuo. „Per dešimtmečius susiformavusios dėstymo praktikos jau pasenusios, o naujos tik dabar vystosi, – sako doc. dr. mult. P. Astromskis. – Darbdaviai jau šiandien, pvz., ir aš, kaip praktikuojantis advokatas, nesamdyčiau ir nesamdau padėjėjų, kurie dirba darbus, kuriuos gali padaryti 20 dolerių per mėnesį kainuojanti mokama DI versija. Perspektyvoje klystantis žmogus ir klystantis DI – pastarasis vis tiek atrodo geriau, bent jau pradžios funkcijoms atlikti. DI ieško informacijos, ateina į santraukų ir tekstų generavimą, keičia daug darbo praktikų. Universitetai, dėstantys pagal seną metodiką, mokantys skaityti, rašyti, pvz., teisininkus ar žurnalistus, praktiškai ruošia bedarbių dvarą, kurį nukonkuruos DI agentai su DI sistemomis.“

Jis sako, kad pats samdytų teisininką, kuris greta teisinių žinių turi gebėjimų kritiškai dirbti su DI sistemomis, kritiškai jas vertinti, metodiškai tikrinti gaunamus rezultatus, dirbti su DI agentais, automatizuoti darbo procesus, žinoti, kokie yra tie procesai ir kt. Štai tokių techninių kompetencijų šiandien būtent ir trūksta, todėl uždavinys yra jas atsakingai ugdyti ne tik universitetuose, bet jau ir mokyklose.

„Jeigu yra teisės studijos, turi atsirasti teisės technologijų komponentų, teisės procesų automatizavimo, generatyvinio kodavimo išvedinių tikrinimo, validacijos metodų dėstymas, – teigia teisininkas. – Yra pavienų naujovių šalininkų, bet yra labai daug skepticizmo ir pasipriešinimo kaip ir bet kokiems pokyčiams, o jie reikalingi skubiai ir dabar.“

„Nėra paprasta 30 metų dirbantį profesorių priversti staiga imti ir viską keisti – tai iššūkis. Tikiu, kad įvairiomis edukacinėmis programomis švietimo atstovams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie ruošia naujos kartos mokytojus, dėstytojus“, – pabrėžia doc. dr. mult. P. Astromskis.

Universitetai, dėstantys pagal seną metodiką, mokantys skaityti, rašyti, pvz., teisininkus ar žurnalistus, praktiškai ruošia bedarbių dvarą, kurį nukonkuruos DI agentai su DI sistemomis.

Ekonomikos perspektyvos

Nuo universitetų vaidmens prie ekonomikos perspektyvų perkelia prof. dr. Š. Grigaliūnas. Ar DI našumas automatiškai sukurs geresnę ekonomiką? Ekspertas atsako, kad DI tikrai gali padidinti našumą, tačiau didesnis našumas dar nereiškia, kad jo nauda bus teisingai paskirstyta.

„Geriausias scenarijus – žmogus DI perduos rutinines užduotis, o pats daugiau laiko skirs kūrybai, mokslui, verslumui, bendravimui ir sudėtingoms problemoms spręsti. Tačiau galimas ir kitas scenarijus: produktyvumo nauda koncentruosis tų įmonių, valstybių ir žmonių rankose, kurie valdo pažangiausius modelius, duomenis, skaičiavimo infrastruktūrą ir leidžia DI agentams atlikti realius veiksmus. Todėl atsiras nauja takoskyra“, – svarstymais dalijasi prof. dr. Š. Grigaliūnas.

Pasak jo, tai bus nebe vien skaitmeninė, bet ir kognityvinė nelygybė: „Vieniems DI taps visą parą veikiančia virtualiąja ekspertų komanda, galinčia naudotis organizacijos duomenimis, sistemomis, laboratorijomis ir finansiniais ištekliais. Kitiems jis liks tik šiek tiek patobulinta gūglo paieška. Formaliai abi grupės naudosis DI, tačiau jų realios galimybės bus nepalyginamos.“

Vienas žmogus su aukščiausio lygio modeliu, tinkamais duomenimis ir agentų sistema galės atlikti darbą, kuriam anksčiau reikėjo viso specialistų padalinio. Kitas žmogus gaus tik bendro pobūdžio atsakymus. „Tai gali tapti viena svarbiausių artimiausio dešimtmečio ekonominės ir socialinės nelygybės priežasčių“, – pavojų įžvelgia KTU ekspertas.

Pavojus: prof. dr. Š. Grigaliūno teigimu, DI gali tapti viena svarbiausių artimiausio dešimtmečio ekonominės ir socialinės nelygybės priežasčių. / Prof. dr. Š. Grigaliūno asmeninio archyvo nuotr.

DI prieš ŽI

Kartu kyla klausimas, ar darbas su DI įrankiais, jų generuojamais tekstais, informacija, nepavers ŽI į DI, t. y. ar ilgainiui nepradėsime mąstyti mašininiu, nekūrybišku būdu? Prof. dr. Š. Grigaliūnas mano, kad ŽI savaime neišnyks, tačiau nenaudojami gebėjimai silpnėja.

Pasak eksperto, navigacijos programėlės yra geras pavyzdys: jos leidžia greičiau pasiekti tikslą, tačiau dalis žmonių prasčiau orientuojasi erdvėje. Tas pats gali nutikti su rašymu, skaičiavimu, informacijos paieška, argumentavimu ir sprendimų priėmimu.

„Problema – ne tai, kad rutiną perduodame technologijai. Problema prasideda, kai technologijai perduodame ne tik vykdymą, bet ir savo sprendimą, vertinimą ir atsakomybę“, – teigia KTU ekspertas.

„Todėl, mano nuomone, ateityje nebeužteks vien kritinio mąstymo – lemiamu gebėjimu taps kūrybinis mąstymas. DI jau geba apibendrinti, palyginti, kritikuoti ir pateikti argumentus. Žmogaus išskirtinumas vis labiau persikels į gebėjimą suformuluoti dar neegzistuojančią problemą, pastebėti netikėtų ryšių tarp skirtingų sričių, pasirinkti, ko apskritai verta siekti, ir prisiimti atsakomybę už galutinį sprendimą, – sako prof. dr. Š. Grigaliūnas. – Kitaip tariant, svarbiausia bus ne vien teisingai atsakyti į pateiktą klausimą, bet sugalvoti klausimą, kurio niekas dar nebuvo pateikęs.“

Jauniausia karta

Doc. dr. mult. P. Astromskis atkreipia dėmesį į jauniausią kartą ir jos ryšį su DI įrankiais. Anot jo, iš tiesų labai paprasta ką nors leptelėti „ChatGPT“ pokalbių robotui, gauti atsakymą, jį perrašyti ir dėl nieko nevargti. Toks supaprastinimas kenkia jauno žmogaus mąstymui: toji karta, kuri dar tik formuoja mąstymo gebėjimus, atsiduria pavojaus zonoje. Taigi čia vėl tenka atsigręžti į švietimo sistemą.

„Tačiau reikia suprasti, kad, nepaisant įvairių draudimų, jaunoji karta vis tiek naudosis jau egzistuojančiais įrankiais. Prievarta ką nors perskaityti, ranka parašyti ar išmąstyti vis tiek pirmai progai pasitaikius privers sugrįžti prie generatyvinio DI“, – neabejoja teisininkas.

Kūrybinio ir kritinio mąstymo gebėjimų degradacija, atsiradus generatyviniam DI, jau dabar yra pastebima – yra to įrodymų, mokslinių straipsnių. Visa tai tyrinėjama.

Doc. dr. mult. P. Astromskis siūlo šios problemos sprendimą: „Pvz., aš savo studentams sąmoningai duodu daug sudėtingesnių ir didesnės apimties užduočių, nei duodavau anksčiau, ir sąmoningai leidžiu ir skatinu juos naudotis generatyviniu DI. Šitame procese stengiuosi parodyti, kur klystama, kur yra nelogiškumų. Dirbdamas su studentais stengiuosi priversti juos pačius surasti klaidas, kad jiems giliai į atmintį įsirėžtų, jog mašinos klysta, o atsakomybė už tas klaidas tenka ne mašinai, o tau. Jauno žmogaus smegenyse turi atsirasti kritiško, sveiko nepasitikėjimo mašinos duodamais rezultatais rėžis.“

Jis atkreipia dėmesį, kad jaunimą reikia orientuoti ir į tai, kaip DI mašinoms pateikti tinkamus klausimus, nes tai lemia atsakymų kokybę. Norint suformuluoti ir užduoti taiklų klausimą taip pat reikia kritinių žinių. „Reikia permąstyti kategorijas, ką reiškia kūrybinis mąstymas su DI sistemomis ir ką reiškia kritinis mąstymas su DI sistemomis. Galbūt pasigendu diskusijos, ką reiškia būti žmogumi su DI sistemomis…“ – pripažįsta doc. dr. mult. P. Astromskis.

Žmogaus išskirtinumas vis labiau persikels į gebėjimą suformuluoti dar neegzistuojančią problemą, pastebėti netikėtų ryšių tarp skirtingų sričių, pasirinkti, ko apskritai verta siekti, ir prisiimti atsakomybę už galutinį sprendimą.

O ką mes veiksime?

DI entuziastai teigia, kad šios technologijos sutaupys žmonijai laiko. Tačiau laisvas laikas savaime netampa prasmingu laiku, atkreipia dėmesį prof. dr. Š. Grigaliūnas: „Technologija gali sutrumpinti darbo procesą, tačiau ji nepasako žmogui, ką veikti su sutaupytomis valandomis. Jeigu švietimo sistema, darbo kultūra ir viešoji politika skatins mokymąsi, kūrybą, bendruomeniškumą ir verslumą, DI išlaisvintas laikas gali tapti didžiuliu visuomenės pažangos šaltiniu. Tačiau jeigu dėmesio ekonomika ir toliau bus kuriama taip, kad kuo ilgiau išlaikytų žmogų prie ekrano, laisvas laikas gali būti užpildytas pasyviu turinio vartojimu, uždarais informaciniais burbulais ir dar didesne poliarizacija.“

„Todėl negalima tikėtis, kad technologinis progresas automatiškai sukurs kultūrinį ar moralinį progresą. Tai turi būti sąmoningai projektuojama“, – tikina prof. dr. Š. Grigaliūnas.

Jo manymu, švietime reikėtų atskirti dvi erdves. Pirmojoje žmogus be DI pagalbos išmoksta pagrindus: rašyti, skaičiuoti, argumentuoti, suprasti šaltinius ir savarankiškai spręsti problemas. Antrojoje mokosi bendradarbiauti su DI, valdyti agentus, vertinti rezultatus ir sukurti tai, ko vienas pats nebūtų pajėgęs padaryti.

„Vien draudimas naudoti DI nepadės, tačiau ir visiškas jo naudojimas nuo pirmojo žingsnio gali neleisti susiformuoti pamatinėms kompetencijoms. Taip pat būtina užtikrinti, kad mokyklos, universitetai, bibliotekos, mokslininkai ir mažosios įmonės turėtų prieigą ne tik prie nemokamų bendro pobūdžio įrankių, bet ir prie aukšto lygio modelių ir skaičiavimo infrastruktūros. Priešingu atveju DI ne mažins, o daugins jau egzistuojančią nelygybę“, – teigia prof. dr. Š. Grigaliūnas.

Trys dešimtmečio pokyčiai

KTU ekspertas pateikia tris pokyčius, kurių jis tikisi iki maždaug 2036 m. Pasak jo, pirmiausia, pasikeis elektroninis paštas – jis greičiausiai neišnyks kaip techninis protokolas, tačiau išnyks kaip pagrindinė žmogaus darbo sąsaja.

„Žmogus nebeskaitys šimtų laiškų ir pats neperrašinės informacijos iš vienos sistemos į kitą. Asmeninis DI asistentas atrinks svarbius pranešimus, parengs atsakymus, suderins susitikimus, užpildys formas, patikrins dokumentus, primins apie įsipareigojimus ir atliks dalį administracinių veiksmų. Žmogui bus pateikiami sprendimai ir išimtys, kurioms reikia jo patvirtinimo“, – prognozuoja prof. dr. Š. Grigaliūnas.

Antra, keisis medicina. Šiandien išmanusis laikrodis, laboratoriniai tyrimai, medicininė kortelė, genetiniai duomenys ir gydytojo informacija dažnai yra atskirose sistemose. Ateityje tai bus jungiama į vieną individualų žmogaus sveikatos modelį, sako prof. dr. Š. Grigaliūnas.

„Sistema vertins ne tik tai, ar žmogaus rodiklis atitinka bendrą statistinę normą, bet ir tai, ar jis nukrypo nuo konkretaus žmogaus įprastos būsenos. Medicina taps ne tik labiau individualizuota, bet ir labiau prevencinė – sistema galės įspėti dar prieš žmogui aiškiai pajuntant simptomus. Europos sveikatos duomenų erdvė jau kuria teisinį ir techninį pagrindą sąveikiems sveikatos įrašams, o jos sistemoje numatomi ir iš dėvimųjų įrenginių ir mobiliųjų programėlių gaunami duomenys“, – atkreipia dėmesį KTU ekspertas.

Trečia, keisis mūsų tapatybė kelionėse. Prof. dr. Š. Grigaliūno teigimu, fizinis pasas dar kurį laiką išliks kaip teisinis ir avarinis dokumentas, tačiau kasdienėse kelionėse jo galime beveik nebematyti. „Europos skaitmeninės tapatybės piniginės jau projektuojamos tapatybei, bilietams ir kelionės dokumentams saugoti, o skaitmeninių kelionės duomenų scenarijuose numatomas paso ar vizos informacijos pateikimas oro uostuose ir pasienyje“, – pasakoja jis.

Toliau prie skaitmeninės tapatybės prisijungs asmeninis DI asistentas. „Jis patikrins kelionės sąlygas, vizas, draudimą ir bilietus, atliks registraciją, susisieks su oro linijomis ar viešbučiu ir pateiks tik tai institucijai būtiną duomenų minimumą. Tai galėtume pavadinti ID-DI – skaitmenine tapatybe, kuri ne tik patvirtina, kas esi, bet ir, gavusi aiškų leidimą, saugiai veikia tavo vardu“, – sako ekspertas.

Vis dėlto čia slypi ir didžiausias kibernetinio saugumo iššūkis. „Kai DI asistentas gali veikti mūsų vardu, pavogti galima ne tik duomenis ar slaptažodį, bet ir žmogaus įgaliojimą veikti. Todėl tokios sistemos turės veikti pagal minimalių teisių, aiškaus sutikimo, jautrių veiksmų patvirtinimo, išsamaus audito ir greito teisių atšaukimo principus“, – aiškina jis.

„Apibendrindamas galiu pasakyti, kad nemanau, jog DI savaime padarys visuomenę protingesnę arba kvailesnę. Jis padidins abiejų krypčių galimybes, – sako prof. dr. Š. Grigaliūnas. – Žmogus, kuris DI naudos kūrybai, mokymuisi ir savo gebėjimams plėsti, taps gerokai pajėgesnis. Žmogus, kuris jam perduos visą mąstymą ir sprendimus, gali tapti vis labiau priklausomas. Tad svarbiausias ateities klausimas bus ne tai, ką gebės DI, o tai, ką, turėdami tokį DI, dar nuspręsime gebėti patys.“