„Šiandien turime tokią gerą tendenciją, kad yra kalbama ne tik apie išlaidas, bet kolegos siūlo ir pajamų dalį stiprinti, tai irgi kelia tam tikrų iššūkių, diskusijų, nes viena nuomonė yra siūlytojų, kita nuomonė yra tų, kurie tuos pinigėlius uždirba. Tai, man atrodo, kad procesas yra normalus, ir aš tikiuosi, kad tikrai gana anksti pradėję pateikimą ir diskusijas, mes priimsime biudžetą laiku“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė jis.
Be kita ko, jis pabrėžė pasitikintis finansų ministru Taurimu Valiu: „Aš pasitikiu, manau, kad tikrai yra nuveiktas didelis darbas“.
BNS skelbė, jog diskutuojama daugiau pinigų į biudžetą pritraukti apmokestinus Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“, turinčio Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, viršpelnį. Paklaustas, ar Lietuva nerizikuoja sumažėjusiomis „Orlen“ investicijomis ir santykiais su Varšuva, svarstydama apmokestinimą, J. Olekas teigė taip nemanantis.
„Nemanau, kad mes čia rizikuojame santykiais su Lenkija. Mes tiesiog turime Lenkijos pavyzdį, kuri apmokestina viršpelnį. Pati Lenkija, čia ne mūsų susigalvojimas“, – aiškino jis.
„Mes vėlgi, kai diskutuojame, kad reikia surinkti tų papildomų pajamų, tai mes iš karto apsibrėžėme, kad reikia tikrai ne mažiau ar trečdalį, ar pusę to apmokestinimo, kad ir mes surinktume, ir kompanijai liktų. (...) Tai tikiuosi, kad čia mes surasime bendrą poziciją ir bus vilkas sotus, ir avelė sveika“, – sakė Seimo pirmininkas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga yra sakęs, kad derybose dėl kitų metų biudžeto iškėlė sąlygą, jog Seime dar iki įstatymo priėmimo būtų svarstomas šiuo metu įstrigęs projektas dėl patariamojo referendumo šeimos sampratos klausimu. Jeigu jis nebus įtrauktas į Seimo darbotvarkę, tai, anot politiko, turės didelę įtaką „valstiečių“ balsams dėl biudžeto.
Savo ruožtu J. Olekas pažymi, kad šiuos klausimus „valstiečiai“ turėtų atsieti.
„Tai bandymas statyti kažkaip koalicijos partnerius ar apskritai kolegas... Čia kaip smėlio dėžėje vaikai – jeigu tu man neduosi, tai ir aš tau neduosiu kažko. Tai, man atrodo, nėra tinkamas požiūris“, – sakė jis.
„Manyčiau, kad šiuos klausimus reikėtų atskirti, bet susitarti, kokiu būdu, kaip vertiname, kokia mūsų nuomonė, (ją – BNS) išgirsti būtų visai normalu“, – aiškino J. Olekas.
Kaip rašė BNS, pagal dabartinį projektą kitąmet krašto apsaugai planuojama skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Taip pat numatoma didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, finansuoti papildomas paramos šeimoms priemones.
Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.
(be temos)