Įspėja norinčius atsiimti sukauptus pensijų pinigus

Vilnietė Danutė žiemą skaičiuoja kiekvieną eurą. Pensija nedidelė, tad kasmet ji kreipiasi į savivaldybę dėl būsto šildymo kompensacijos.

„Pensija maža – apie 500 eurų. Išgyventi sunku, už butą reikia mokėti“, – pasakojo vilnietė Danutė Venclovienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ji įsitikinusi, kad kompensaciją gaus. Tačiau kitiems paramos prašytojams aiškumo gerokai mažiau.

„Baigsis tuo, kad žmonės bus nepatenkinti, nelaimingi ir gal net apgauti“, – svarstė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Nuo sausio 1-osios gyventojai galės teikti prašymus atsiimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas. Atrodo – gera žinia, daugiau pinigų sąskaitoje. Tačiau būtent dėl to galima netekti socialinės paramos.

„Šios atsiimtos pajamos bus įskaičiuotos į bendrąsias gyventojų pajamas“, – aiškino K. Bilius.

„Asmuo pats turi pareigą pranešti apie pasikeitusį piniginių lėšų dydį – kiek turi ir ko turi“, – pabrėžė Vilniaus savivaldybės Išmokų kokybės poskyrio vyr. specialistė Elena Kovalevskaja.

Jei žmogus pinigus atsiims ir išleis tą pačią dieną, oficialiai jis jau bus laikomas turtingesniu. Savivaldybėms nesvarbu, kam tie pinigai skirti – svarbu, kad jie buvo gauti per pastaruosius 3 mėnesius.

„Didžiausia rizika – tiems pensininkams, kurie kaupė antrojoje pensijų pakopoje. Ji veikia jau 20 metų, todėl šie žmonės norės atsiimti lėšas, bet kompensacijos už šildymą gali nebegauti“, – perspėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Ir visa tai – tuo metu, kai šildymo kainos kyla, o pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nebelieka.

„Nežinau, kaip tai pasakyti nuo širdies – gal ir yra klaida. Žmonės tuos pinigus sukaupė patys, jie nenukrito iš dangaus“, – kalbėjo D. Venclovienė.

Žmonės tuos pinigus sukaupė patys, jie nenukrito iš dangaus.

Pirmosios išmokos iš pensijų fondų bus mokamos pavasarį. Tai reiškia – šildymo sezonui einant į pabaigą arba jau pasibaigus. Tad tikrasis pavojus, panašu, laukia rudenį.

„Tie žmonės, kurie pasiims lėšas rugpjūtį, rugsėjį ar spalį, gali patys sau užkirsti kelią gauti būsto šildymo kompensacijas ar kitas su pajamomis susijusias išmokas“, – pažymėjo buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kiek žmogus turi sukaupto turto, svarbu ne tik skiriant būsto šildymo kompensacijas, bet ir kitas išmokas.

„Pajamos vertinamos ir kreipiantis dėl socialinės pašalpos, socialinės paramos mokiniams, vaiko pinigų ar tikslinės pašalpos iš savivaldybės biudžeto“, – aiškino E. Kovalevskaja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė į situaciją žvelgia ramiai – skurdo šalyje, pasak jos, neturėtų padaugėti, nes numatomi saugikliai.

„Rizika labai nedidelė, nes Seime kaip tik priimamas įstatymas, kuriuo didės normatyvai“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Jei Seimas pritars, kitų metų vasarą didės sumos, kurias žmogus galės turėti ir vis tiek gauti kompensacijas. Vienam asmeniui riba keisis nuo 3300 iki 6000 eurų, o dviejų asmenų šeimai – nuo 6 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

„Tai pakankamai didelės, saugios sumos – šeima galės turėti santaupų ir vis tiek gauti kompensacijas“, – teigė J. Zailskienė.

Vis dėlto, ką ši tvarka realiai pakeis, kol kas neaišku. Savivaldybės jau dabar situacijas vertina individualiai.

„Viskas priklauso nuo asmenų skaičiaus – ar šeima gausi, ar daugiavaikė. Nuo to automatiškai keičiasi ir piniginiai normatyvai“, – aiškino E. Kovalevskaja.

„Čia egzistuoja dvejopa nuomonė – vieni mano, kad daug sukaupę žmonės dar papildomai naudojasi biudžeto lėšomis, kurios galėtų būti skirtos kitoms reikmėms“, – pridūrė K. Bilius.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Šiuo metu numatyti tik 3 atvejai, kada papildomai sukauptas lėšas atsiėmę žmonės paramos nepraras. Priežastis turi būti svarbi.

„Tai paliatyvi slauga, sunkios ligos ar ne mažesnis nei 30 proc. darbingumo netekimas“, – vardijo K. Bilius.

Visais kitais atvejais žmogus per mėnesį privalo pats pranešti savivaldybei apie gautas lėšas. To nepadarius gali tekti grąžinti jau gautą paramą.

„Tokiu atveju gali tekti ją grąžinti“, – perspėjo E. Kovalevskaja.

Jei parama vis dėlto prarandama arba pinigų sąskaitoje sumažėja, po 3 mėnesių galima kreiptis iš naujo.

„Vėl bus vertinama individualiai – per tuos tris mėnesius situacija dažnai pasikeičia“, – aiškino E. Kovalevskaja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad vien šį šildymo sezoną kompensacijų gali prireikti apie 190 tūkst. gyventojų.