„Biudžeto prioritetas – ir kiekvieno žmogaus, ir valstybės sienų saugumas. Todėl greta rekordinio gynybos poreikių finansavimo, jame numatytas ir augantis minimalus mėnesinis atlyginimas, asignavimai Kelių fondui, padidintas dėmesys socialiai jautriausioms sritims ir įvairių sričių darbuotojų užmokesčio augimui“, – Finansų ministerijos pranešime sakė I. Ruginienė.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog biudžetas išlaiko pusiausvyrą tarp saugumo, socialinio teisingumo ir fiskalinio tvarumo.

„Gynybai skiriame 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP, ir tai istoriškai didžiausias finansavimas, stiprinantis mūsų valstybės ir viso regiono saugumą. Kartu didiname žmonių pajamas ir socialinį žmonių saugumą, kyla minimali mėnesinė alga, pensijos auga vidutiniškai 12 proc., o socialinių išmokų indeksavimas leis sparčiau augti paramai jautriausioms grupėms“, – pranešime sakė ministras.

Vėliau jis teigė, kad dėl spartaus gynybos finansavimo augimo Krašto apsaugos ministerijai kils iššūkių su viešaisiais pirkimais, poreikių identifikavimu.

„iššūkis, kai pinigų kiekis taip sparčiai auga, milžiniškas iššūkis su viešaisiais pirkimais, poreikių identifikavimu, prioritetų atrinkimu, tai milžiniškas iššūkis, su kuriuo susidurs Krašto apsaugos ministerija, ir tikiuosi, kad visos institucijos padės suvaldyti šitą išties didelį iššūkį“, – žurnalistams ketvirtadienio pavakare teigė K. Vaitiekūnas.

Biudžeto projekte žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui numatyta 948,6 mln. eurų, iš jų 438,4 mln. eurų – darbuotojų pajamų didinimui.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc.

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sieks 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.

Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis. Jis sudarys 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant RRF lėšų), o bendroje išlaidų struktūroje bus antroje vietoje po socialinės apsaugos.

2026 metais šalies kelių infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų – 77 mln. eurų daugiau nei šiemet.

Planuojamos valstybės biudžeto pajamos siekia 21 mlrd. eurų – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.

Savivaldybių pajamos viršys 7,3 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei šiemet.  

Kitąmet suplanuotos rekordinės ES lėšų sumos – 1,247 mlrfd. eurų sudarys 2021–2027 metų Investicijų programos, 1,643 mlrd. eurų – RRF investicijos.