Draudikai siūlo apsidrausti nuo verslą galinčių pražudyti veiksnių: gaisrų, vagysčių, gedimų ar stichinių nelaimių. Tačiau nėra būdo, kaip apsisaugoti nuo kylančių žaliavų, degalų kainų ir infliacijos.

Esant ekonominiam atoslūgiui smulkiosios įmonės tapo pažeidžiamesnės. Tai pripažįsta ir patys verslininkai, ir finansų analitikai. Daugiau nei pusė (apie 70 proc.) šalies smulkiųjų verslininkų neturi jokio finansų rezervo, iš kurio galėtų padengti netikėtai patirtą žalą, o daugiau nei dešimtadaliui tokių įmonių net 10 proc. metinio pelno siekianti žala būtų pražūtinga.
Draudikai tikina, kad sunkų metą ištverti padės kompleksinis verslo draudimas. Tačiau verslininkai tuo abejoja.
Draudikų argumentai „Lietuvos draudimo“ užsakymu bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai smulkių Lietuvos įmonių mato grėsmę verslui, tačiau tik kas antra yra finansiškai apsisaugojusi.
„Didesnės įmonės nenumatytus nuostolius gali padengti iš sukaupto finansų rezervo ar lengviau pasiskolinti iš banko, o mažosioms bet kokie didesni nuostoliai gali būti pražūtingi“, – verslo draudimo naudą įrodinėjo „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.

Tyrimas taip pat parodė, kad apie 13 proc. respondentų nesugebėtų padengti 10 proc. metinės apyvartos dydžio žalos.
„Vidutinė mažos įmonės apyvarta siekia apie 1,5 mln. litų. Tokiu atveju 10 proc. metinės apyvartos žala sudarytų 150 tūkst. litų. Mūsų duomenys rodo, kad vien gaisras gali pridaryti nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų žalos, o ieškinys, reikalaujantis atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, gali siekti net kelis milijonus litų“, – kalbėjo A.Raziūnas.

Trūksta pinigų

Nors draudikų statistiniai duomenys atrodo grėsmingi, verslininkus labiausiai kamuoja ne nelaimės, o didėjančios kainos ir sąnaudos.
„Smulkieji verslininkai nelabai uolūs draudimo klausimais, nes jiems ir taip trūksta pinigų atlyginimams, degalams ir apyvartinėms reikmėms. Gaila, kad niekas nedraudžia nuo bankroto, ekonomikos nuosmukio, darbuotojų stygiaus ar nepasvertų ir nelogiškų valdžios sprendimų. Toks draudimas būtų labai populiarus“, – sakė Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Arturas Mackevičius.

Labiausiai bijo gaisro

Verslininkų nuomone, gaisras, vagystės, stichinės nelaimės, darbuotojų nedarbingumas tai – didžiausia grėsmė jų verslui.
Tačiau nuo šių rizikų  apsidraudusi tik kas antra smulki bendrovė. Tarp didžiųjų verslo atstovų šis rodiklis siekia 80–90 proc.
Nors labiausiai verslininkai bijo gaisro, dažniausiai saugo automobilius. Net 85 proc. smulkiųjų verslininkų transporto priemones yra apdraudę kasko. Darbuotojus saugo tik 42 proc. smulkiųjų verslininkų.
Kompleksines verslo draudimo paslaugas teikia ir kiti šalies draudikai. Bendrovė „PZU Lietuva“, kaip ir „Lietuvos draudimas“, siūlo darbuotojų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, įmonės turto, jos veiklos ir produktų civilinės atsakomybės draudimą.