Prekybos vietose vagišiai tradiciškai suaktyvėja prieš šventes – vagiama ne tik iš parduotuvių lentynų, apšvarinami ir neatidūs pirkėjai.

Didžiausių nuostolių Europoje dėl ilgapirščių, besidarbuojančių prekybos vietose, patyrė Baltijos šalių prekybininkai – per 12 mėnesių nuo 2006-ųjų liepos jų nuostoliai siekė 1,42 proc. bendros apyvartos. Mažmeninės prekybos tyrimų centro duomenimis, šiais metais dėl vagysčių Baltijos šalių prekybininkai negavo 207 mln. eurų (beveik 715 mln. litų).

Tyrimą pristačiusios prekybos apsaugos sistemų bendrovės „Neto Baltic“ direktorius Vaidas Bielinis teigė, esą tai, kad Baltijos šalys patiria didžiausių nuostolių, nebūtinai reiškia, jog mūsų šalyje gyvena profesionaliausi vagišiai. Tai gali būti susiję su tuo, kad buvo vykdoma sparti prekybos centrų plėtra, taigi daugėjo ir vietų, kuriose įvykdomos vagystės.

Nusikaltėlių pilna visur

Tradiciškai vagilių padaugėja prieš šventes, kai prekybos centrus užplūsta pirkėjai – spūstimi naudojasi iš vagysčių gyvenantys žmonės. „Tačiau bendrai įvertinus, vagių skaičius visada yra stabilus. Per visas šalis, kuriose mes dirbame, prekybos centruose po vagį vidutiniškai sugaunama kas 5–8 minutes“, – pasakojo „Maxima LT“ korporatyvinės rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius.
Pasak jo, vagys būna labai skirtingi – nuo vargšų ir mokinukų iki aukštas pareigas užimančių žmonių. Vagiama irgi dėl skirtingų priežasčių: vieni tam, kad išgyventų, turėtų, ko pavalgyti, kiti – kad parduotų pavogtą daiktą, treti taip pramogauja. Atskira kategorija – žmonės, kenčiantys dėl kleptomanijos – liguisto potraukio vogti.
Prieš šventes pagausėja ne tik vagysčių iš parduotuvių lentynų, bet aktyvesni tampa ir kišenvagiai, todėl pirkėjai raginami būti atidesni, ypač spūstyse.

Išlaidos apsaugai

V.Bielinio teigimu, vagiliauja tiek pirkėjai, tiek darbuotojai, tiek tiekėjai. Baltijos šalyse šiais metais daugiausia – net 42 proc. – nuostolių dėl vagysčių padarė pirkėjai, 33 proc. – darbuotojai, 6,5 proc. – tiekėjai. G.Juozapavičius pripažįsta, kad su vagilių esama visose minėtose grupėse ir siekiant apsisaugoti imamasi skirtingų priemonių, tačiau pagauti visų vagių neįmanoma – dalis jų pasprunka.
Nuo vagišių prekybininkai saugosi samdydami apsaugos darbuotojus, įrengdami vaizdo kameras ir ženklindami prekes. „Apsauga dirba visuose mūsų prekybos centruose. Tačiau ne paslaptis, kad pasitaiko ir apsaugos darbuotojų, kurie bando vogti. Yra įrengtos ir vaizdo kameros, kuriomis stebimos kasos. Technologinės priemonės, kuriomis ženklinamos prekės: kosmetika, drabužiai, alkoholis, neleidžia išsinešti prekių pro kasų vartus“, – pasakojo G.Juozapavičius.
Tyrimas parodė, kad Europoje parduotuvių apsaugai 2007 m. išleista 7,8 mlrd. eurų (apie 27 mlrd. litų), iš jų – 5,271 mlrd. eurų (apie 18 mlrd. litų) skirta apsaugos darbuotojams samdyti ir tik 2,55 mlrd. eurų (apie 8,8 mlrd. litų) – investuota į apsaugos technologijas. Baltijos šalių prekybininkai į apsaugą investavo 34 mln. eurų (apie 117 mln. litų).

Populiariausias alkoholis

Alkoholiniai gėrimai, ypač brangūs, užima pirmą vietą pasaulyje tarp dažniausiai iš parduotuvių vagiamų prekių, toliau seka kosmetika, kūno priežiūros prekės, drabužiai, kvepalai, kompaktinės plokštelės, brangūs maisto produktai. Ne išimtis ir Lietuva, tik mūsų šalyje vagys rečiau renkasi kvepalus – matyt, juos sunkiau išnešti iš specializuotų parduotuvių.
„Nevagiamos degtukų dėžutės. Atsižvelgiant į tai, koks vagišius ir dl ko vagia, skiriasi ir pasisavinamos prekės. Tas, kuris vagia tam, kad vėliau pavogtus daiktus parduotų, renkasi brangias ir greitai realizuojamas prekes. Vagiama viskas: nuo buitinės technikos iki tokių daiktų kaip lėkštės ar brangūs pieno produktai“, – pasakojo „Maxima LT“ korporatyvinės rinkodaros direktorius.